Kur mūsų mėlyni šunys, medžiai ir varlės? Kodėl gamtoje tiek mažai mėlynos spalvos?

Povo uodega atrodo mėlyna ne todėl, kad plunksnos yra mėlynos, o dėl to, kad taip jos atspindi šviesą. Mažiau nei 10 proc. pasaulyje esančių 280 000 augalų žydi mėlynai, galbūt todėl mėlyna gėlė dažnai yra ko nors nepasiekiamo simbolis folklore ir literatūroje, rašo gizmodo.com.au.

Ne vieną dešimtmetį mokslininkai siekė praplėsti gamtos galimybės ir sukurti iš tiesų mėlynas gėles. Neseniai japonų mokslininkai paskelbė – chrizantemos gali išreikšti du skirtingus genus, jos gali būti ir mėlynos.

„Chrizantemos, rožės, gvazdikai ir lelijos – daugiaspalvės gėlės, tačiau jos neturi mėlynų kultivarų, – teigė Japonijos žemės ūkio ir maisto tyrimų organizacijos mokslininkas Naonobu Noda. – Niekam nepavyko išauginti mėlynų gėlių kultivarų, pasitelkus įprastą veisimo metodą.“

Kad raudonos ar rožinės chrizantemos žydėtų mėlynai, N. Noda su kolegomis išvedė du genus iš darželinių katilėlių ir iš melsvų žirnelių, ir įvedė tuos genus į gėles. Gėlių viduje įvyko cheminė reakcija, kuri, kaip tikisi mokslininkai, padės išauginti ir kitų rūšių mėlynų gėlių.

Japonų konglomeratas „Suntory“ seniai bandė išvesti mėlynų gėlių. 2009 m., po dviejų dešimtmečių tyrinėjimų, mokslininkai išaugino pirmą pasaulyje mėlyną rožę, kuri iš tiesų buvo veikiau blankiai violetinė nei mėlyna.

Beje, estetai tikriausiai irgi pastebėtų, kad mėlynos chrizantemos yra labiau levandų ir baklažanų atspalvio. „Jų gėlės geriausiu atveju yra vėsios levandų spalvos, – sakė pats mėlyną rožę bandęs išvesti Sebastian Cocioba. – Niekada nepavadinčiau jų mėlynomis.“

Ir vis tik „Suntory“ rožė „Aplodismentas“ yra kol kas panašiausia į mėlyną rožę, taip pat ir chrizantemos, kurių spalvą teoriškai būtų galima pavadinti melsva ar žydrai violetine. Na, jos gal ir nėra žydros, bet „Suntory“ chrizantemos vis tik nemažas botanikų ir mokslininkų pasiekimas.

Kaip žinoma, chrizantemos negamina antocianinų – pigmentų, kurie atsakingo už tam tikrų gėlių mėlyną spalvą. N. Noda su tyrėjų komanda įvedė katilėlių ir žirnelių genų į gėlių genomą, kad gėlės pražystų mėlynai. Tokiems laboratorijų kūriniams yra didelė paklausa.

Debiutavusi Japonijoje „Suntory“ mėlyna rožė buvo parduota dešimt kartų brangiau už įprastas rožes. Po rožių perkamiausios gėlės pasaulyje yra chrizantemos. N. Noda sako, kad kurdamas mėlynas gėlės jis tikisi, kad sustiprės žmonių noras pirkti gėles. Tiesa, mokslininkai atvirai sako – kol kas gėlės veikiau violetinės nei mėlynos.

Nuodugniai ištyrinėta, kodėl gėlės būna mėlynos. Pasirodo, tai vyksta keliais būdais. N. Noda su kolegomis pasirinko kopigmentaciją. Jie baiminosi, kad kiti metodai, pavyzdžiui, pH lygio keitimas, gali destabilizuoti gėlių ląsteles. Bet kadangi gėlės nebuvo tokios mėlynos, kaip tikėjosi mokslininkai, veikiausiai natūraliai gėlių mėlynumą skatina daugiau veiksnių. O galbūt gamtoje esančios mėlynos gėlių spalvos žmonėms tiesiog neįmanoma atkartoti savais metodais.

„Yra sumanymų, kaip padaryti gėles mėlynesnes. Kita vertus, kadangi nėra už tai atsakingo vien geno, gali būti sunku“, – sakė N. Noda.