Mokslininkai pagaliau pasinėrė į „Žydrąją olą“ Didžiajame barjeriniame rife ir rado staigmeną

Nors mažai žinoma apie šią povandeninę olą, pradinis tyrimas rodo, kad nepaisant plataus koralų nykimo visame Didžiajame barjeriniame rife, pačioje oloje jų formavimasis vyksta sėkmingai, rašoma dailymail.co.uk.

Tai anksčiau aprašė geologai, o dabar mokslininkai nutarė išsamiau patyrinėti paslaptingąją „Mėlynąją olą“. Johnny Gaskellas, jūrų biologas iš Whitsundays, Australijoje, neseniai „Instagram“ pasidžiaugė nuostabia „Blue Hole“ nuotrauka.

Jis rašė: „Ši povandeninė ola anksčiau buvo aprašyta geologų, kurie teigė, kad ji gali būti susiformavusi dar anksčiau nei žinoma Didžioji mėlynoji skylė (angl. „Great Blue Hole“) prie Belizo. „Žydroji ola“ yra vienoje mažiausiai ištirtų Didžiojo barjerinio rifo dalių. Norėdami ten patekti, mes turėjome keliauti naktį 10 valandų ir gerai apskaičiuoti galimus potvynius ir atoslūgius. Bet buvo tikrai verta!“, – tikina mokslininkas. Nardytojų komanda paniro šiek tiek daugiau nei 20 metrų žemyn į povandeninę olą.

J. Gaskellas pridūrė: „Buvo puiku pamatyti dideles ir sveikas koralų kolonijas“. Sveikų koralų atradimas yra tikrai gera žinia, mat mokslininkai ne kartą įspėjo, kad Didįjį barjerinį rifą sudarantys koralai bąla greičiau nei buvo galima įsivaizduoti. Šio proceso priežastis – neįtikėtais tempais vykstantis pasaulio klimato atšilimas.

Koralų balimą arba blukimą sukelia kokios nors neįprastos aplinkybės, kaip antai, pakilusi jūros vandens temperatūra. Pakitus įprastoms sąlygoms nuo koralų paviršiaus atitrūksta labai smulkūs fotosintezę vykdantys ir spalvą suteikiantys dumbliai, o be jų likę pliki skeletai yra pasmerkti žūčiai.

Tokios povandeninės olos iš esmės yra smegduobės, susiformavusios per pastaruosius ledynmečius, kai jūros lygis buvo 100-120 metrų žemiau nei dabar.