15 tūkst. pasaulio mokslininkų įspėja žmoniją: jeigu nieko nedarysite, pasaulio laukia katastrofa

Naujoji žinia yra surašyta 25 metų senumo įspėjimo, kurį pasirašė 1 700 mokslininkų, priklausančių „Susirūpinusių mokslininkų sąjungai“, pagrindu, tačiau dabar, anot mokslininkų, padėtis yra gerokai, gerokai blogesnė, nei buvo 1992 metais, o kone visos problemos, identifikuotos pirmojoje žinutėje, pagilėjo.

Žmonijai kyla egzistencinė grėsmė dėl nevaldomo ribotų išteklių vartojimo staigiai augant populiacijai. Ir, anot mokslininkų, „patys mokslininkai, įtakingi ir paprasti piliečiai“ nepakankamai aktyviai su tuo kovoja.

Mokslininkai įspėja, kad jeigu pasaulis skubiai nesiims veiksmų, mūsų laukia katastrofiškas biologinės įvairovės sumažėjimas ir neišpasakytos kančios.

Nuo pirmojo laiško parašymo sumažėjo tik viena anuokart identifikuota problema – ozono skylė, todėl naujame laiške mokslininkai ragina žmoniją pasinaudoti tuo kaip pavyzdžiu, kas gali nutikti, kuomet imamasi tikslingų, aktyvių veiksmų. Tačiau visos kitos grėsmės, anot jų, tik pasunkėjo ir netrukus bus pasiektas taškas, kuomet permainos bus nebegrįžtamos.

Laiške palikta šiek tiek erdvės ir vilčiai. Tačiau žmonija nesiima nė iš tolo pakankamai veiksmų, kad sumažintų didžiąją dalį savo problemų ir netrukus jau nebegalės pakeisti savo likimo.

„Netrukus bus per vėlu pakeisti kryptį nuo katastrofiškos trajektorijos, o laikas baigiasi. Turime savo kasdieniame gyvenime ir valdančiose institucijose pripažinti, kad Žemė su visa joje esančia gyvybe yra vieninteliai mūsų namai“, rašoma nerimą keliančiame laiške.

Įspėjime žmonijai pabrėžiamos įvairiausios negandos, ištikusios dėl mūsų pačių veiklos – katastrofiška klimato kaita, miškų iškirtimas, masinis rūšių nykimas, negyvosios vandenynų zonos, gėlo vandens neprieinamumas ir panašiai.

Oregono valstijos universiteto (JAV) ekologijos profesoriaus Williamo Ripple'o vedami mokslininkai, laišką išplatinę per internetinę žurnalo „BioScience“ versiją, teigia: „dabar žmonijai pateikiamas antras įspėjimas … Mes keliame pavojų savo ateičiai nepažabodami savo intensyvaus, bet geografiškai ir demografiškai netolygaus išteklių vartojimo ir nesuvokdami nuolatinio bei greito populiacijos augimo kaip daugelio ekologinių ir netgi sociologinių grėsmių pagrindinio variklio“.

„Nesugebėdami adekvačiai riboti populiacijos augimo, iš naujo įvertinti augimu pagrįstos ekonomikos vaidmens, sumažinti šiltnamio dujų išmetimo, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, saugoti gyvenamuosius arealus, atgaivinti ekosistemas, riboti taršą, stabdyti gyvūnijos naikinimą ir riboti invazinių rūšių plitimą, žmones nesiima skubių veiksmų, būtinų norint apsaugoti mūsų biosferą, atsidūrusią pavojuje“, rašoma laiške.

Pirmajame savo įspėjime, kurį pasirašė didžioji dauguma tuo metu gyvenusių Nobelio premijos laureatų, buvo nurodoma, kad žmonių poveikis mus supančiai gamtai gali tapti „neišmatuojamų žmonijos kančių“ priežastimi.

Naująjį laišką, kuris pateiktas atviro laiško, nuomonės, pavidalu, pasirašo 15 364 mokslininkai iš 184 valstybių.

Laiško autoriai, remdamiesi duomenimis, surenkamais vyriausybinių agentūrų, ne pelno siekiančių organizacijų ir individualių tyrimų, grindžia savo teiginius, kad mūsų įtaka aplinkai labai tikėtinai sukels „didžiulę ir negrįžtamą žalą“ Žemei.

Prof. W.Ripple'as sakė: „Šį antrąjį įspėjimą pasirašę mokslininkai ne šiaip skelbia melagingą pavojų. Jie pripažįsta akivaizdžius ženklus, kad planeta keliauja netvariu keliu. Tikimės, kad mūsų laiškas įžiebs plataus masto visuomenės debatus dėl pasaulinės aplinkos ir klimato“.

Kai kuriose srityse pažanga yra pasiekta – pavyzdžiui, apribota ozono sluoksnį naikinančių cheminių junginių gamyba, didėja energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, vartojimas – tačiau gerąsias tendencijas smarkiai nusveria žalingos tendencijos, tvirtina mokslininkai.

Jie nurodė, kad per pastaruosius 25 metus:

• Gėlo vandens, prieinamo vienam pasaulinės populiacijos atstovui, vidutinis kiekis sumažėjo 26 procentais;
• Vandenynų „negyvųjų zonų“ - vietų, kur dėl deguonies trūkumo ir taršos beveik niekas negali išgyventi – plotai padidėjo 75 procentais;
• Prarasti 121 mln. hektarų miškų, daugiausiai plečiant dirbamos žemės plotus;
• Pasaulinės anglies emisijos ir vidutinės temperatūros nuolat ir reikšmingai augo;
• Žmonijos populiacija išaugo 35 procentais;
• Bendras žinduolių, roplių, paukščių ir žuvų kiekis planetoje sumažėjo 29 procentais.

Prof. W. Ripple'as su kolegomis įsteigė naują nepriklausomą organizaciją, pavadintą „Pasaulio mokslininkų aljansu“ - šios organizacijos tikslas yra garsiai skelbti susirūpinimą dėl aplinkos apsaugos tvarumo ir žmonijos likimo.