Lietuvos mokslininkai sugalvojo, kaip iš anglies dioksido gaminti akmenis, kuriuos būtų galima naudoti statybose

Ambicijų atsisakyti anglies pakanka

Tiek daug anglies dvideginio atmosferoje nėra buvę per 800 tūkst. metų, skelbia mokslininkai. Jie taip pat perspėja, kad šalys veiksmų imasi pernelyg lėtai, todėl planeta šyla ir su vis ekstremalesniais orais teks susitaikyti. Kai kurie ekspertai mano, kad stabilizuoti klimatą be anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijų nepavyks. Gal tikrai planetą išgelbės stebuklingi oro siurbliai?

Per lapkričio viduryje Bonoje vykusią kasmetinę klimato konferenciją atsirado naujas aljansas – dvi dešimtys šalių, nuo Kanados, Kosta Rikos ir Angolos iki Didžiosios Britanijos, Danijos, Prancūzijos ir Šveicarijos bei Naujosios Zelandijos, sutarė iki 2030 m. atsisakyti anglies savo energetikoje.

„Anglis tiesiogine to žodžio prasme dusina mūsų miestus ir mūsų žmones. Pasaulyje kasmet beveik milijonas žmonių miršta nuo oro taršos, kuri atsiranda deginant anglį. Mes mokame ne tik žmogišką, bet ir ekonominę kainą, siekiančią milijardus dolerių kasmet“, – pabrėžia Kanados aplinkos ministrė Catherine McKenna.

Ji įsitikinusi, kad ambicijų atsisakyti anglies pasaulyje pakanka: „Kanada atsisakys anglies iki 2030 m. ir pasieks tikslą turėti 90 proc. švarios elektros. Tas perėjimas visiems pasiekiamas skirtingais būdais, bet žinau, kad mūsų motyvai panašūs.“

Britų aplinkos sekretorė Claire Perry išreiškė siekį, kad aljansas per ateinančius metus dar išsiplėstų. „Nenorime nurodinėti, kam ir ką daryti, bet pasinaudoti tuo, kas įmanoma, ir žengti svarbų žingsnį planetos ir ateities kartų labui reikia. Tikiuosi, kad kitąmet Katovicoje mums reikės keturiskart didesnio kambario. Gera pradžia padaryta“, – sako C. Perry.

D. Trumpo požiūris sunkiai suprantamas

40 proc. anglies dvideginio išmetimų pasaulyje tenka anglies deginimui. Tačiau didžiųjų anglies naudotojų – Kinijos, Indijos, JAV, Vokietijos ir Rusijos – nuotraukoje nematyti. Prezidentas Donaldas Trumpas yra apskritai pareiškęs norą trauktis iš 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo.

„Mes jau atsikratėme katastrofiškų, prieš anglį nukreiptų įstatymų. Tačiau tai tik pradžia. Šiandien aš imuosi ryžtingų veiksmų. Mano administracija užbaigs tą karą prieš anglį. Mes turėsime švarios anglies, tikrai švarios anglies. Aš imuosi istorinių veiksmų pašalinti suvaržymus Amerikos energetikai“, – tikino D. Trumpas.

Ką konkrečiai jis turi omenyje kalbėdamas apie švarią anglį, sunkiai supranta net šioje srityje dirbantys mokslininkai. G. Petersas iš Osle veikiančio CICERO Tarptautinių klimato tyrimų centro irgi bando spėlioti.

„Tai gali reikšti keletą skirtingų dalykų. Galima gerinti elektrinių efektyvumą. Jos vis dar labai teršia, bet ne taip, kaip prieš 20 metų. Kartais tai laikoma švaresne anglimi, bet tikrai nepalyginama su tikrai švariais energijos šaltiniais. Taip pat yra anglimi kūrenamos jėgainės su anglies dvideginio surinkimu ir saugojimu. Tai galima būtų laikyti švaria anglimi, bet tada taip reikia ir sakyti. Tai sumažina išmetimus 80–90 proc. Tai geriau nei deginant dujas, bet vis tiek ne saulės, vėjo, atominė ar hidroelektrinių energija“, – pastebi G. Petersas.

Technologijos nepaprastai brangios

Anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas, kurį mini mokslininkas, nėra naujas sumanymas. Pasaulio mokslo bendruomenė sutaria, kad, norint stabilizuoti klimatą, iki šimtmečio vidurio būtina ne tik atsisakyti iškastinio kuro, bet ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus iki nulio. Kitaip tariant, pradėti siurbti CO2 iš atmosferos.

„Paryžiuje pasirašytame susitarime nustatytas tikslas, kad metinė pasaulinė temperatūra nekiltų daugiau kaip dviem laipsniais. Norint tai pasiekti, būtina didinti saulės ir vėjo energijos apimtis, atsisakyti iškastinio kuro pramonės ir vystyti technologijas, kurios išimtų CO2 iš atmosferos. Modeliai numato, kad tai turi vykti lygiagrečiai ir plačiu mastu.

Tai labai radikalūs pokyčiai. Iš esmės reikia sukurti visuomenę, kuri, užuot metusi CO2 į atmosferą, siurbtų jį iš jos. Tie scenarijai gana aiškūs, bet dauguma tebemano, kad pakanka gaminti daugiau energijos saulės ir vėjo jėgainėse“, – neslepia G. Petersas.

Nors mažai žinomos ir kol kas nepaprastai brangios, šios technologijos jau taikomos praktikoje. Štai JAV sugaudytas CO2 laidojamas po žeme ir, nors skamba ironiškai, tai palengvina naftos gavybą. Šveicarijoje milžiniškais siurbliais iš oro atskirtas CO2 nukreipiamas į pramoninius šiltnamius ir paspartina daržovių augimą. O Singapūras surinktą CO2 naudoja keliams tiesti.

Anglies dvideginio surinkimas turės tapti nauja norma

Kauno technologijos universiteto docentė I. Stasiulaitienė sako, kad saugoti anglies dvideginiui yra trys būdai: laidojimas vandenyje, geologinis saugojimas ir mineralinė karbonizacija. „Kontroversiškiausias – saugojimas vandenynuose, nes nežinoma, kaip sureaguos jis pats, jo flora ir fauna. Taip pat nežinia, ir ar CO2 neišsiskirs, ar nebus nutekėjimo. Kiek man teko domėtis, šis būdas mažiausiai priimamas visuomenės“, – neslepia mokslininkė.

Prieš keletą metų I. Stasiulaitienė apsigynė daktaro disertaciją apie anglies dvideginio saugojimo galimybes Lietuvoje. Ji abejoja, ar būtų ėmusis tuo metu neperspektyvia laikytos technologijos tyrimo, jei ne projekto partneriai Skandinavijoje.

Savo darbe mokslininkė parodė, kad iš pramonės įmonių surinktą anglies dvideginį būtų galima surišti su pietų Lietuvoje randama uoliena. Tokiu būdu jis virstu akmeniu, kurį galima būtų naudoti statyboms, tiesiant kelius. „Vienintelis minusas, kad tie serpentinai gana giliai po žeme, todėl, kad išgautume tuos mineralus iš žemės gelmių, reikėtų energijos“, – sako I. Stasiulaitienė.

Nors, mokslininkės teigimu, pramonė šia technologija nesusidomėjo dėl to, kad reikėtų didelių investicijų, vis dėlto ji įsitikinusi, kad ateityje anglies dvideginio surinkimas turės tapti nauja norma.

I. Stasiulaitienei antrina ir G. Petersas: „Įvairiose pasaulio šalyse daugėja saulės ir vėjo energijos, bet nemažėja iškastinio kuro naudojimas. Saulė ir vėjas neteršia atmosferos, bet jeigu ta energija nepakeičia anglies, naftos ar dujų, iš esmės mes nejudame į priekį. Tiesiog dar neskęstame.“

Pokyčiai vyksta nepakankamai sparčiai

Nepaisant visko, šios technologijos sunkiai skinasi kelią ne tik dėl finansinių priežasčių. Dalis specialistų įsitikinę, kad anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas visgi nukreipia išteklius nuo tikrųjų, žaliųjų sprendimų.

„Prieš 10 metų, kai daug kalbėta apie anglies dvideginio surinkimą ir laidojimą, labai akcentuota anglies pramonė. Iš esmės tai buvo logiška, nes anglis taršiausias kuras, ir CO2 ten reikėtų pirmiausia surinkti. Tačiau šiandien, kai saulės ir vėjo energetika taip atpigo, ją naudoti kur kas išmintingiau ir pigiau net skaičiuojant baterijų sąnaudas. Tačiau, pavyzdžiui, metalo pramonėje labai sunku sumažinti taršą, o anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas gali būti pigiausias ir vienintelis būdas tai padaryti. Patinka mums ar nepatinka, bet pramonėje tai taikyti reikės“, – įsitikinęs G. Petersas.

Be kol kas neaišku, ar, sprendžiant vieną problemą, nebus nesukuriama nauja – I. Stasiulaitienė pastebi, kad turi būti atlikta didžiulė analizė ir išsiaiškinta, ar, vienoje vietoje mažindami CO2 kiekį, nesukelsime poveikio aplinkai kitur.

Visgi panašu, kad ateities energetika bus švari ir žalia, o purvinos anglies bus atsisakyta ir be ambicingų politinių sprendimų. Apmaudžiausia, kaip sako mokslininkai, jog pokyčiai vyksta nepakankamai sparčiai, kad būtų galima sustabdyti pavojingą klimato kaitą.