Vandenyne mokslininkai aptiko paslaptingą „prieblandos zoną“: kas penkta žuvis priklauso naujai rūšiai ir tai tik tyrimų pradžia

Šias naujas rūšis atradę mokslininkai buvo taip sužavėti unikalios ekosistemos, kad pasiūlė pavadinti ją nauju pavadinimu – rarifotine zona (angl. rariphotic zone), rašo independent.co.uk.

Šioje zonoje, kuri aptinkama 130–309 m gylyje, plaukioja daugybė žuvų, kurios yra artimos ant koralinių rifų besiveisiančioms, tačiau tokiame gylyje nebegyvenančioms rūšims.

Šie tyrinėjimai buvo atlikti giliuosiuose vandenyse pietinėje Karibų jūros dalyje prie Kurakao krantų.

„Maždaug kas penkta žuvis, kurią aptinkame rarifotinėje Karibų zonoje, priklauso naujai rūšiai“, – sakė vienas iš naujos studijos autorių, jūrų biologas, mokslų daktaras Rossas Robertsonas iš Smitsonijos atogrąžų tyrimų instituto.

Iki šiol vandenynų tyrinėtojai iš esmės ignoruodavo rifų ekosistemas, esančias žemiau mezofotinės zonos – maksimalaus gylio, kuriame gali išgyventi rifus sudarantys atogrąžų koralai.

Identifikavę naują zoną, kurioje gyvena unikali sutvėrimų įvairovė, mokslininkai tikisi paskatinti susidomėjimą nepakankamai ištyrinėta pasaulio vandenų dalimi.

„Skaičiuojama, kad 95 proc. gyvenamos erdvės mūsų planetoje yra vandenynuose“, – sakė pagrindinė šios studijos autorė ir Smitsonijos gamtos istorijos muziejaus žuvų kuratorė, mokslų daktarė Carole Baldwin.

Dalyvaudama Smitsonijos giliųjų rifų stebėjimo projekte (Smithsonian’s Deep Reef Observation Project, DROP), C. Baldwin ir jos komanda surengė dešimtis povandeninių nusileidimų į rarifotinę zoną, kur stebėjo 4500 atskirų žuvų.

Vos 200 kvadratinių metrų plote mokslininkai suskaičiavo maždaug 30 naujų žuvų rūšių. Jų rezultatai skelbiami žurnale „Scientific Reports“.

Nepaisant gilaus ir tamsaus gyvenamojo arealo, žuvų rūšys, kurias mokslininkai aptiko šiame regione, buvo labiau panašios į spalvingas žuvis, aptinkamas ant koralinių rifų, o ne tikrąsias giliųjų vandenų gyventojas.

Be naujai atrastų rūšių, tyrinėtojai nustatė, kad daugeliui koralinių rifų žuvų būdingas dvigubai didesnis gylio diapazonas, negu buvo manoma anksčiau.

Gali būti, kad rarifotinė zona yra tapusi savotiška prieglauda seklumą mėgstančioms rifų žuvims, kurios nebegali gyventi dėl klimato pokyčių šylančiame seklumų vandenyje.

Mokslininkai mano, kad tyrinėti šį regioną yra būtina, nes nykstant koraliniams namams, žuvys yra priverstos migruoti gilyn.