Pirmykščio žmogaus gyvenimo būdas
.
(0)
2024-10-21
10
Maždaug prieš 41 000 metų paskutinis neandertalietis išleido paskutinį kvapą. Tą akimirką tapome vieninteliais likusiais homininais – vieninteliais išlikusiais iš kadaise buvusios įvairialypės dvikojų beždžionių šeimos.
(0)
2024-09-17
6
Savo evoliucijos kelyje žmogus iš medžių nusileido į atviresnes vietoves – pavyzdžiui, žolėtas savanas. Atviros pievos turėjo būti palankesnės buveinės tokiems homininams kaip mes. Priešingai, tankūs atogrąžų miškai buvo laikomi „priešiškomis, nepalankiomis erdvėmis“, kurios „didžiąją priešistorės dalį buvo per daug nepalankios žmonėms“ (ar bent taip nurodoma 2022 m. ankstesnių tyrimų apžvalgoje).
(0)
2024-05-18
3
Mokslininkai teigia, kad beveik 130 000 metų senumo lokio kaulas buvo tyčia išraižytas ir gali būti vienas seniausių neandertaliečių sukurtų meno kūrinių Eurazijoje.
(0)
2024-04-14
17
Bangoms palikdami Afriką, pirmieji Homo sapiens paliko mažai pėdsakų – kol po 20 000 metų vėl pasirodė Eurazijoje. Tad kur jie buvo dingę per tą laiką? Tyrime teigiama, kad tuo paslaptingu laikotarpiu H. sapiens gyveno Persijos plynaukštėje.
(0)
2024-04-05
11
Ilga žmogaus vaikystė yra tikra keistenybė. Joks kitas primatas tiek laiko negaišta laukdamas suaugusiojo amžiaus. Mūsų rūšies evoliucijos eigoje, kartu su akivaizdesniais fiziniais pokyčiais, vaikystė labai pailgėjo. Tradiciškai paleoantropologai į vaikus kreipdavo mažai dėmesio, tačiau dabar tai keičiasi. Per pastaruosius kelerius metus padaryta daug intriguojančių atradimų, kurie leidžia susidaryti vaizdą apie žmogaus vaikystę: kada išsiplėtė šis iš pažiūros neproduktyvus gyvenimo etapas, kodėl jis toks ilgas ir ką veikė priešistoriniai vaikai. Šie atradimai ne tik nušviečia kol kas dar tamsų žmogaus evoliucijos kampelį, bet ir atskleidžia, kodėl vaikystė yra tokia svarbi.
(0)
2024-03-31
11
Vienas svarbiausių momentų žmonijos istorijoje įvyko prieš 60 000–70 000 metų, kai dalis Homo sapiens paliko Afriką. Nepaisant didžiulės šios epochos reikšmės, stebėtinai mažai žinoma apie žmonių buvimo vietą prieš 70 000–45 000 metų – laikotarpį, kurio metu mūsų protėviai pirmą kartą žengė į platųjį pasaulį, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-03-14
14
Dar visai neseniai seniausi Europoje rasti įrankiai buvo 1,1-1,2 mln. metų senumo.
(0)
2024-03-13
16
Naujame tyrime mokslininkai skelbia radę įrodymų, kad neandertaliečiai plėšriųjų gyvūnų odas naudojo kaip drabužius. Tai pirmas kartas, kai mokslininkai rado įtikinamų tokio naudojimo įrodymų.
(0)
2024-03-11
25
Kai išgirstate žodį „neandertaliečiai“ – kas pirmiausia šauna į galvą? Jei tai „urvinio žmogaus“ tipo vyro atvaizdas – nieko nuostabaus. Greitai atlikus vaizdų paiešką, dažniausiai randami rezultatai, kuriuose vaizduojami neandertaliečiai vyrai – bet kaip dėl šios rūšies moterų? Ką žinome apie jas ir kaip jos gyveno?
(2)
2024-01-25
11
Prieš dešimt tūkstantmečių būrelis paauglių dabartinėje Švedijoje kramtė ir spjaudė beržo dervos gabalėlius – panašiai kaip šiuolaikiniai vaikai kramto gumą. Tačiau šie senovės paaugliai nežinojo, kad vieną dieną mokslininkai išanalizuos jų išmestą kramtomąją gumą ir nustatys, kad jie valgė elnius, upėtakius, riešutus, dantimis apdirbo vilkų ir lapių kailius ir sirgo dantenų ligomis, rašo portalas iflscience.com.
(0)
2023-11-28
3
Pirmykščiai vyrai medžiojo, o pirmykštės moterys rinko gamtos gėrybes – bent jau toks yra populiarus įsivaizdavimas, kurį, kaip nekeista, labai mėgsta vyriškoji pusė.
(0)
2023-11-25
5
Palyginus prieš 120 000 metų Sibire gyvenusio neandertaliečio genomą su šiuolaikinių žmonių, gyvenančių Afrikoje į pietus nuo Sacharos, genomais, paaiškėjo abiejų rūšių migracijos ir kryžminimosi istorija.
(0)
2023-10-24
7
Neandertaliečiai buvo tokie pat protingi kaip ir Homo sapiens – tokia išvada padaryta atlikus tyrimus, kurie, remiantis daugiau nei 20 metų trukusiais kasinėjimais, įrodo, kad mūsų senoviniai pusbroliai mokėjo valdyti ugnį ir naudojo ją maisto gaminimui, rašo „IFLScience“.
(0)
2023-09-10
6
Naujajame tyrime paneigta idėja, kad neandertaliečiai maždaug prieš 75 000 metų palaidojo žmogų ant pažertų gėlių, rašo „Live Science“.
