Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Dažniausiai žemės drebėjimai linksniuojami dėl savo griaunamosios galios, bet vienas žemės drebėjimas Meksikoje archeologams buvo nepaprastai naudingas: jis atvėrė slaptą šventyklą, kuri šimtus metų tūnojo piramidės viduje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! 2017 m. rugsėjo 19 d. centrinę Meksiką sudrebino 7,1 balų (pagal Richterio skalę) stiprumo žemės virpesiai. Dar stipresnis drebėjimas buvo nutikęs prieš 12 dienų – tada jis siekė 8.1 balo. Rugsėjo 19-osios drebėjimas nusinešė daugiau nei 200 žmonių gyvybes ir pažeidė daugelį pastatų – bet tame tarpe ir piramidę Teopanzolco vietovėje, esančioje už 70 kilometrų nuo šalies sostinės. Ir kai mokslininkai, radaru tikrindami, kokią žalą XIII a. pastatui padarė žemės drebėjimas, jie aptiko, kad piramidėje slypi dar senesnė šventykla. BBC teigia, kad jai – daugiau nei 800 metų. Meksikos Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) darbuotojai teigia, kad šventyklą kažkur apie 1150 metus pastatė Tlahuica kultūros žmonės (actekai), statinys yra 6 metrų ilgio ir 4 metrų pločio, o jos viduje išlikusios molinės šukės ir smilkyklė. Žemės drebėjimas lėmė dalinį pagrindinės piramidės struktūros sugriovimą, pažeisdamas dvi iki šiol žinomas šventyklas: vieną pašvestą actekų dievui Tlalocui, o kitą – karo dievui Huitzilopochtliui. Virpesiai pažeidė laiptus tarp šių dviejų šventyklų, bet mokslininkai, skenuodami erdvę, aptiko trečią šventyklą, glūdinčią per du metrus po piramidės grindimis. Architektūriniu požiūriu naujai rastoji yra labai panaši į jau dvi žinomas šventyklas su tinkuotomis sienomis, suoliuku, fasadu, suręstų iš pailgų akmenų ir bokšteliais, matyt kažkada laikiusiais šventyklos stogą. Bet pasak INAH mokslininkės Barbara’os Konieczna’os, mokslininkus visa tai labiausiai domina todėl, kad šie statiniai regimai įtakojo vėlesnių šimtmečių Tlahuica kultūros žmonių statybas. Parengta pagal „Live Science“. |