Sibire rastas labai neįprastas mergaitės kaulas atskleidė mūsų protėvių seksualinio gyvenimo ypatumus: tai keičia suvokimą apie žmogaus vystymosi istoriją

Kaip rašo „The Independent“, maždaug prieš 50 tūkstančių metų Eurazijoje gyveno dvi labai skirtingos žmonių grupės, kurias skyrė tūkstančiai evoliucijos metų – neandertaliečiai ir denisoviečiai (Denisovo žmonės).

Dabar Sibiro urve aptikto kaulo fragmento analizė parodė, kad tai yra mergaitės, kurios motina buvo neandertalietė, o tėvas – Denisovo žmogus, kaulas.

Mokslininkai mėgino pamažu išnarplioti sudėtingus mūsų tolimų protėvių santykius, pasinaudodami labai senais DNR. Šios pastangos po truputį leido daryti išvadą, kad nedaugelis, besirinkdami savo partnerius, turėjo kažkokių prietarų ar nusistatymų.

„Tačiau aš niekuomet nemaniau, kad mums taip pasiseks ir aptiksime tikrą dviejų grupių palikuonį“, – sako daktarė Viviane Slon, viena iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkų ir atradimo autorių. Denisovo urvas, kuris kol kas yra vienintelis atrastas fizinis įrodymas, kad egzistavo paslaptingieji Denisovo žmonės, pasirodė besąs žmonijos vystymosi istorijos lobis. Kaulo fragmentą „Denisova 11“, kuriuo remiasi naujasis tyrimas, 2012-aisiais atrado rusų archeologai, o vėliau jis nusiųstas į Vokietiją genetinei analizei.

Esminė naujojo atradimo žinutė, pabrėžta žurnale „Nature“, yra ta, kad rūšių maišymasis tarpusavyje ne tik apskritai vyko, bet ir buvo dažnas reiškinys.

„Atrastas konkretus mišrūnas, tokio poravimosi rezultatas, aptiktas nedidelėje fosilijoje, akivaizdžiai rodo, kad tokio poravimosi atvejai nebuvo reti, bent jau kai abi gyventojų rūšys bet kokiomis aplinkybėmis susitikdavo“, – sakė tyrime dalyvavęs Gamtos istorijos muziejaus profesorius, žmogaus kilmės ekspertas Chrisas Stringeris.

Genomo analizė taip pat parodė, kad mergaitės, kuriai mirties metu buvo 13 metų, tėvo, denisoviečio, giminės medyje buvo bent vienas protėvis neandertalietis. Tai rodo keletą rūšių maišymosi atvejų vienoje giminėje.

„Neandertaliečiai ir Denisovo žmonės, ko gero, neturėjo daug galimybių susitikti. Tačiau kai jie susitikdavo, dažnai poruodavosi – daug dažniau nei anksčiau manėme“, – sako profesorius Svante Paabo, priešistorinių žmonių DNR tyrinėjimo pradininkas, taip pat dalyvavęs ir naujajame tyrime.

Profesorius Markas Thomasas, Londono universiteto koledžo evoliucinės genetikos specialistas, aiškino, kad senovės žmonių rūšių tarpusavio maišymosi įrodymų iki pat šių dienų galima rasti šiuolaikinių žmonių DNR. Šiandien apie penki procentai kai kurių žmonių DNR, ypač iš Papua Naujosios Gvinėjos, manoma, pasižymi Denisovo žmonių kilme.

Pastaraisiais metais atsirado daugybė žmonių ir neandertaliečių poravimosi įrodymų, įskaitant Rumunijoje rastą šiuolaikinio žmogaus egzempliorių, dar prieš keturias kartas turėjusį neandertalietį protėvį.

Nors neandertaliečiai ir denisoviečiai buvo pakankamai panašūs, kad galėtų turėti bendrą palikuonį, šios senosios žmonių giminės genetiškai skyrėsi gerokai labiau, nei bet kurios šiandien gyvenančios žmonių grupės.

„Jie akivaizdžiai nebuvo rasistai – štai tokia mūsų tolimų protėvių pamoka“, – tvirtina M. Thomasas.