Paaiškėjo netikėtas ir labai stiprus oro taršos poveikis: pasirodo, nuo nešvaraus oro kvailėjama

Tyrimas buvo atliktas Kinijoje, tačiau jis aktualus visame pasaulyje: nesaugiu oru kvėpuoja net 95 proc. pasaulio populiacijos. Autoriai nustatė, kad aukštas oro taršos lygis reikšmingai sumažina kalbos ir aritmetikos testų įvertinimus, o vidutinis oro taršos poveikis yra palyginamas su metų išsilavinimo praradimu.

„Užterštas oras gali kiekvieno žmogaus išsilavinimą sumažinti vieneriais metais, o tai yra milžiniškas poveikis. Tačiau mes žinome, kad taršos poveikis dar stipresnis pagyvenusiems asmenims, ypač sulaukusiems 64 metų, taip pat vyrams ir žmonėms su žemesniu išsilavinimu. Jiems oro taršos poveikis gali būti palyginamas su kelių metų išsilavinimo praradimu“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Jeilio Visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkas Xi Chenas.

Ankstesniais tyrimais jau buvo nustatyta, kad oro tarša mažina studentų kognityvinius gebėjimus, tačiau tai yra pirmas kartas, kai moksliškai įvertintas oro taršos poveikis visų amžiaus grupių žmonėms, nustatytas ir poveikio priklausomybės nuo lyties efektas.

Stipriausias užteršto oro poveikis protui buvo stebimas asmenims, vyresniems nei 64 metai, o anot mokslininkų, tai yra labai rimta. „paprastai senatvėje priimame pačius svarbiausius finansinius sprendimus“, – sakė X.Chenas.

Iki šiol paskaičiuota, kad oro taršos kaina yra 7 mln. ankstyvų mirčių kiekvienais metais, tačiau iki šiol apie žalą psichinei žmonių sveikatai buvo žinoma gerokai mažiau. Neseniai atlikto tyrimo autoriai nustatė, kad užterštas oras yra susijęs su „ekstremaliai aukštu žmonių, turinčių protines negalias, mirtingumu“, dar ankstesniais tyrimais jis buvo susietas ir su vaikų protinėmis negaliomis. Kitas tyrimas leido teigti, kad gyvenant šalia judrių kelių didėja silpnaprotystės grėsmė.

Naujausio tyrimo ataskaita, publikuota recenzuojamame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, aprašo, kaip tarp 2010 ir 2014 metų Kinijoje, vykdant šeimų tyrimus, kuriuose dalyvavo 20 000 žmonių, buvo įvertinti kalbos ir aritmetikos testų rezultatai. Mokslininkai šiuos rezultatus palygino su azoto dioksido ir sieros dioksido taršos lygiu vietovėse, kur gyveno tiriamieji.

Nustatyta, kad kuo ilgiau žmonės gyveno vietoje, kur oro užterštumas didelis, tuo didesnę žalą intelektui jie patirdavo. Kalbiniai gebėjimai nukentėdavo labiau nei matematiniai, žala vyrams bvo didesnė nei žala moterims. Tyrėjai tvirtina, kad galbūt tai susiję su vyrų ir moterų smegenų veikimo skirtumais.

Honkongo Politechnikos universiteto mokslininkas Derrickas Ho sakė, kad oro taršos poveikis kognityviniams gebėjimams yra itin svarbus – panašių preliminarių rezultatų yra gavusi ir jo vadovaujama mokslininkų grupė. „Didelė oro tarša potencialiai gali būti siejama su oksidaciniu stresu, neurouždegimais ir neurodegeneraciniais sutrikimais“, – galimus taršos poveikio smegenims mechanizmus aiškino mokslininkas.

X.Chenas tvirtina, kad veikiausiai oro tarša ne šiaip koreliuoja su menkesniu intelektu – mokslininkas beveik neabejoja, kad tai yra tikra intelekto mažėjimo priežastis. Mat tyrimo vykdytojai stebėjo tuos pačius asmenis keletą metų iš eilės, o tiriamieji gyveno vietovėse, kur tarša bėgant laikui kito. Tai reiškia, kad automatiškai įvertinami kiti veiksniai, galintys turėti įtakos testų rezultatams, kaip, pvz, genetiniai skirtumai.

Mokslininkai taip pat įvertino lėtą protinių gebėjimų menkėjimą senstant, atmetė ir tikimybę, kad žmonės, atlikinėdami testus vietovėse su labiau užterštu oru, buvo mažiau kantresni ir mažiau linkę bendradarbiauti su mokslininkais.

Nustatytas ir trumpalaikis oro taršos poveikis intelektui – anot X.Cheno, šio poveikio pasekmės gali būti labai rimtos, pavyzdžiui, studentams, kuriems tenka laikyti egzaminus dienomis, kai oro būklė būna itin prasta.

„Tačiau lengvo sprendimo šiai problemai nėra. Tiesiog vyriausybėms būtina imtis aiškių ir griežtų priemonių taršai mažinti. Tai galėtų būti naudinga žmogiškojo kapitalo požiūriu – o tai juk yra viena svarbiausių ekonomikos augimą palaikančių jėgų“, – sakė X.Chenas.

Kinijoje oro tarša po truputį mažėja, tačiau vis dar triskart viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamus rodiklius.

PSO duomenimis, 20 proc. labiausiai užterštų pasaulio miestų yra besivystančiose valstybėse. Kinija, kurioje taip pat esama miestų, patenkančių į labiausiai užterštų, sąrašus, pastaruosius penkerius metus paskelbtas karas taršai.

Anot X.Cheno, tyrimo rezultatai taikytini ne tik Kinijai, bet ir visam pasauliui. Tikėtina, kad žala intelektui yra inkrementinė: kiekvienas papildomas 1 mg oro taršos per trejus metus ekvivalentiškas mėnesiui prarasto išsilavinimo. Be to, labiau kenkia smulkesnės taršos dalelės. „Tai galioja nepriklausomai nuo to, kur gyvenate. Mes, kaip žmonės, turime daugiau panašumų nei skirtumų“, – sakė mokslininkas.