Paslaptinga kaukolė atskleidė pasaulį, koks jis buvo prieš 11 000 metų: tai, kas dabar atrodo kaip sapnas, seniau buvo jų tikrovė

Dažnai vadinama svarbiausia mezolito laikų radimviete Didžiojoje Britanijoje, Star Carr vietovė buvo apgyvendinta ankstyvuoju mezolito (viduriniuoju akmens amžiaus) laikotarpiu. O už kaukolių išlikimą reikia dėkoti Flixtono ežerui – būtent jo durpėse ir buvo aptiktas įspūdingas radinys. Durpės apsaugojo organines medžiagas nuo oksidavimosi ir puvimo.

Trys iš 33 rastų kaukolių-kaukių kartu su įrankiais, ginklais ir juvelyriniais dirbiniais nuo vasaros vidurio eksponuojamos Kembridžo Archeologijos ir antropologijos muziejuje. Pasak parodos kuratorių, ekspozicija yra apie „laikus, kai dar nebuvo žemės ūkio, prieš puodininkystę ir metalo apdirbimą“.

Prieš 11 000 metų aplinkos temperatūra kilo, o ledynmetis traukėsi – kas lėmė jūros lygio pakilimą. Archeologai atkasė nemažus kiekius medžioklės įrankių ir ginklų, o tarp jų – 227 elnio ragų galiukus, naudotus medžioklei ir žvejybai – ko, mokslininkų nuomone, turėjo pakakti nedidelei bendruomenei ir kas siūlo idėją, kad Star Carr buvo ne šiaip tranzitinė stovykla, o nuolatinė gyvenvietė šiaip jau klajoti linkusiems medžiotojams-rinkėjams-žvejams.

Mezolito medžioklės ritualai

Radinius, neturinčius praktinio pritaikymo, mokslininkai yra linkę priskirti religiniams artefaktams. Tačiau Kembridžo archeologai siūlo ir kitą idėją – kad šie šalmai galėjo būti naudojami ir kamufliažui medžioklės metu.

Kad geriau suprastume, kodėl andainykščiai žmonės įdėjo šitiek pastangų šiems objektams sukurti, visų pirma turėtume pažvelgti į pasaulį kitu kampu. Akimirkai įsivaizduokite realybę, kurioje kiekvienas materialus objektas ir reiškinys turi nematomą gyvybinę jėgą, kur materialusis ir dvasių pasaulis yra tarsi dvi vienos ir tos pačios monetos pusės. Tokiame pasaulyje, kuriam iki mokslinio racionalumo dar buvo toli, ir gyveno akmens amžiaus žmonės, sielos, dvasios ir jausmų idėjas projektuodami į augalus ir gyvūnus, šviesą ir šešėlius, griaustinį, vėją, lietų ir saulės šviesą.

Siekiant padidinti sėkmę medžioklėje ir žūklėje, ritualai būdavo atliekami tiek prieš tai, tiek po veiksmo. Siekdami geriau suprasti andainykščių žmonių pasaulėžiūrą ir tikėjimą, antropologai stebi šiuolaikinių medžiotojų-rinkėjų bendruomenes. Pavyzdžiui, Jukatano pusiasalyje gyvenanti X-Pichilo majų kilmės kaimiečių-medžiotojų bendruomenė iki šiol atlieka medžioklės ritualą Loojil Ts’oon, Loj Ts’oon – arba Karabino ceremoniją.

Šie Meksikos medžiotojai tiki, kad medžioklės laimikį jiems atsiunčia dievai ir Žvėrių valdovai, o ritualas atnaujina dieviškąjį leidimą medžioti. Pasak antropologo Rufino Chuco, X-Pichilo medžiotojas Loojil Ts’oon ritualu „legitimizuoja gyvūno nužudymą“, o pats ritualas atsirado kaip „socialinė, moralinė ir emocinė nužudymo fakto įtaka – jis garantuoja, kad medžiotojas elgiasi korektiškai prieš, per ir po medžioklės.“

Apibendrinant, medžioklės ritualai kildinami iš gilaus tikėjimo, kad žmonės negali gyventi be fizinių ir antgamtinių ryšių su gamta ir likimu sudarymo bei palaikymo. Tai ir yra vadinama animizmu, bet galima traktuoti, kad tai yra prigimtinė programinė įranga, su kuria gimė žmonija – ir kuri buvo naudojama ilgus tūkstantmečius, kol jos nesunaikino organizuotų religijų iškilimas, kurios itin staigiai perkėlė tikėjimą iš giliausių ir nuošaliausių olų į nupoliruotus altorius ir šventuosius namus.

Visa tai turint omenyje, elnių kaukolės-kaukės iš Star Carr yra ne tik pagarbą keliantys artefaktai iš mezolito eros, bet ir neįkainojami reliktai, pasakojantys jau pamirštą pasaulėžiūrą.

Parengta pagal „Ancient Origins“.