Nebūkite žiopli ar godūs – mokslininkė padovanotų grybų stiklainį iš karto išmeta ir ragina visus daryti taip pat: „Tai tiesioginis kelias sukurti nuodus“

Trys priežastys, kodėl žmonės vis dažniau apsinuodija grybais

Gamtos tyrimų centro mikologė dr. J. Motiejūnaitė įvardino tris priežastis, kodėl ligoninėse atsiduria grybų pavalgę žmonės. „Pirmiausiai, mažėjančios žinios, žmonės nebeatpažįsta grybų. Antra – godumas. Ir žioplumas. Išeina grybų blogai matantys žmonės, juos renka ir valo be akinių, neįžiūri ir nepažiūri“, – sako grybų žinovė.

J. Motiejūnaitė tikina, kad nereikėtų pasitikėti ir nuo seniai užsilikusių ar net ką tik padovanotų grybų stiklainio turiniu. „Pirmiausiai, mandagiai padėkočiau ir kai dovanotojas išeis, tyliai išmesčiau. Vien dėl to, nes negali būti tikras, kas ten yra sudėta. Be to – tai pats nesaugiausias grybų apdirbimo būdas, ypač jei tai darai be acto. Tai tiesioginis kelias sukurti nuodus“, – sako mikologė.

Anot mikologės, specifinio bruožo, kuris leistų atskirti, ar grybas valgomas, ar ne, nėra. Bet jei nepažįsti grybų, geriau nerizikuoti ir nerinkti nieko, kas apačioje turi lakštelius.

„Reikėtų rinkti tuos, kurie apačioje turi skylutes arba patrynus jos atsiranda. Blogiausiu atveju gali būti, kad prisirinksite aitriųjų arba kaitriųjų baravykų, sugadinsite maistą, bet bent jau mirtinai neapsinuodysite. Pagrindinis klausimas yra toks – rauti ar pjauti, nes patiems grybams nėra jokio skirtumo. Tačiau grybautojui gali būti sveikiau rauti, nes kai kurie grybai – pavyzdžiui musmirės, gali būti panašios į ūmėdes, bet jos išsiskiria tuo, kad apačioje turi išstorėjusį kotą ir jo įvalkalą. Gali kilti įtarimas, kad tai tikrai ne ūmėdė. Todėl rauti – sveikiau“, – pataria J. Motiejūnaitė.

Paradoksas, bet dažnai valgomi grybai būna ne tokie skanūs kaip pavojingieji. J. Motiejūnaitė pasakojo, kaip musmirėmis apsinuodijęs ir į reanimaciją patekęs žmogaus tikino, kad jam tie grybai buvo skanūs.

Nuo nuodingiausių grybų gali padėti tik priešnuodis ligoninėje

RVUL Ūminių apsinuodijimų sk. vedėja, gydytoja G. Laubner pasakoja, kad užvalgius nuodingų grybų dažniausiai simptomai atsiranda greitai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai ir bendras silpnumas gali pasireikšti po dviejų valandų, o kepenų pažeidimai – po 6–12 valandų. Vis dėlto kai kurių ypač nuodingų grybų poveikis gali pasireikšti tik po dviejų savaičių.

„Patys nuodingiausi grybai savo sudėtyje turi amotoksino – pavojingo nuodo, suardančio ir pažeidžiančio kepenų ląsteles“, – pasakoja toksikologė.

Gydytoja pabrėžia, kad kai kurie simptomai užėję gali greita ir praeiti, tačiau jiems pasikartojus kitą dieną – būtina kreiptis į gydytoją.

„Jei buvo suvalgyti nuodingi grybai, kad ir kaip būtų sunku pasiekti gydymo įstaigą, tą reikėtų daryti pakankamai aktyviai – bent per artimiausią parą. Ligoninėje bus įvertinta situacija ir, jei reikės, skiriami priešnuodžiai“, – tvirtina G. Laubner.

Gydytoja perspėja ir alkoholinių gėrimų mėgėjus – alkoholio derinys su nuodingais grybais gali pasibaigti rimtais sveikatos sutrikimais: „Nuodingi grybai metabolizuojami kepenyse, kaip ir alkoholis, todėl susidūrus dviems nuodams kepenims dar didesnė apkrova ir jos turi žymiai labiau dirbti. Jei jos yra nesveikos, tada nuodas nėra pašalinamas ir sukelia žymiai didesnių sveikatos sutrikimų.“

Prekybos centruose atidžiai rinktis, o pakelėse – išvis nepirkti

Dažnai į medikų rankas patenka daugybė pirktiniais grybais apsinuodijusių žmonių. VMVT vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė teigia, kad grybams taikomi specialūs kokybės reikalavimai, kurie yra vienodi tiek parduotuvėse, tiek turgavietėse parduodamiems grybams.

„Grybai turėtų būti nesudžiūvę, nepažeisti puvinio. Juose neturi būti mineralinių priemaišų, o augalinių priemaišų turi būti minimaliai. Jie neturi būti pažeisti kirmgraužių“, – vardija specialistė.

Anot jos, grybai į Lietuvą atvežami iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos. Importo metu atrenkami mėginiai ir tikrinama kokybė: „Šiemet turėjome vieną atvejį, kai mėginiai neatitiko reikalavimų – buvo viršyti cezio lygiai. Tokia siunta pirkėjų nepasiekia.“

Vis dėlto kai kurie pažeisti grybai pasiekia ir vartotojus. A. Serapinaitė pasakoja, kaip praėjusiais metais prekybos centre pirktuose šaldytuose grybuose vartotojas rado kirmėlių.

Specialistė priduria, kad turgavietėse užfiksuojami dar kitokie pažeidimai – prekeiviai įsigudrino viršutiniuose sluoksniuose sudėti gerus grybus, o apatiniuose sluoksniuose palikti supuvusius ir nebetinkamus vartoti. Vis dėlto šiuos prekeivius kontroliuoja VMVT, priešingai, nei pakelių prekeivius.

„Miškų pakelėse prekiaujančius asmenis žinovai pataria aplenkti net nesustojus. Jie nėra kontroliuojami. Jei vartotojas įgijo tokių grybų, jis neturės kur kreiptis. Pats vartotojas lieka nepasaugotas ir atsakingas“, – perspėja VMVT specialistė A. Serapinaitė.