Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mokslininkai tai vadina „dainavimu“, bet daugeliui vidutinių žmonių tai greičiau skamba kaip siaubo filmo garso takelis. Mokslininkai Roso šelfiniame ledyne įrašė lėtą seisminį dūzgimą, kurį kuria sniegu padengtą peizažą čaižančios vėjų jėgos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Užfiksuotas garso dažnis yra pernelyg žemas, kad jį galėtų išgirsti žmogaus ausis, bet pagreitinus įrašą 1200 kartų, galima išgirsti baugų garso takelį, puikiai iliustruojantį nykų, niekada nesibaigiantį poliarinį vienišumą, rašo „Live Science“. „Tai tarsi pūstum fleitą, be perstojo, ant ledo šelfo“, – sako Kolorado valstijos universiteto geofizikas ir matematikas Julienas Chaputas. Pakoregavus įrašą taip, kad jį galėtų išgirsti žmogaus ausis, Antarktidos dainos skamba taip: Žinoma, tikrasis J.Chaputo ir jo kolegų siekis nebuvo įrašyti garso takelį siaubo filmui. Iš tiesų tyrimo tikslas buvo daugiau sužinoti apie Roso šelfinio ledyno fizines savybes – didžiausios Antarktidos (ir pasaulio) plaukiojančios ledo plokštės, kuri savo dydžiu daugmaž prilygsta Ispanijai. Pasaulio temperatūrai katastrofiškai kylant, Antarktidos ledynai ima dramatiškai byrėti į dalis. O tam, kad suprastų vykstančius procesus, J.Chaputas su kolegomis giluminiame sniego sluoksnyje, kūpsančiame virš Roso šelfinio ledyno, užkasė 34 seisminius jutiklius. Seisminiai jutikliai stebėjo šelfo sudėtį nuo 2014 m. pabaigos iki 2017 pradžios, ir kai komanda išanalizavo surinktus duomenis, jie pastebėjo, kad sniego danga, vadinama firno sluoksniu ir dengianti apačioje slypintį ledą, nuolat juda – ir tą lemia viršuje pučiantis vėjas. „Atradome, kad šelfas beveik nenustodamas „dainuoja“, penkiais ar daugiau ciklų per sekundę. Tai vyksta lokaliems ir regioniniams vėjams pučiant per sniego kopų nulemtą topografiją“, – rašo tyrimo autoriai. Pasak tyrėjų, vėjo variacijos (pavyzdžiui, audros) ir oro temperatūros kaita gali paveikti sniego sluoksnį, o ir taip pakeisti užfiksuoto seisminio dūzgimo garso aukštį. Šių vibracijų elgesio ir evoliucijos tyrimas gali padėti mums sužinoti apie tai, kaip ledynai reaguoja į pernelyg greitą pasaulinės temperatūros kilimą, mano mokslininkai. Parengta pagal „Science Alert“, tyrimas publikuotas „Geophysical Reserach Letters“.
.
|