Tai padėtų išgelbėti mūsų planetą ir mums tai labai nedaug kainuotų – mokslininkai skelbia pačią detaliausią studiją, kaip saulės geoinžinerija gali tapti raktu į visus klimato klausimus

Mokslininkai pridūrė, kad nesąžiningų tautų ar karinės jėgos baimė vienašališkai kontroliuoti pasaulio klimatą yra nepagrįsta, nes noras paveikti pasaulinę temperatūrą pareikalautų daugybės tūkstančių skrydžių į didelį aukštį ir to būtų tiesiog neįmanoma paslėpti nuo likusių tautų.

Naujajame tyrime įvertinami naujosios technologijos, kai milijonai tonų sulfatų dalelių yra paskleidžiami atmosferoje, kaštai. Ši geoinžinerijos forma imituoja ugnikalnių išsiveržimų daromą poveikį klimatui ir mokslui jau yra puikiai žinoma, kad praeityje tokie gamtos kataklizmai sumažino pasaulinę temperatūrą.

„Mes parodome hipotetinę šios programos įgyvendinimo galimybę. Nors ji ir labai neapibrėžta bei ambicinga, tačiau technologiškai įmanoma“, - sakė Gernot‘as Wagner‘is iš Harvardo universiteto. „Tai taip pat būtų nepaprastai nebrangu, vidutiniškai nuo 2 iki 2,5 milijardų JAV dolerių per metus.“ Šiuo metu visame pasaulyje į ekologiškas technologijas yra investuojama apie 500 mlrd. JAV dolerių per metus.

Visgi, geonžinerijos idėja yra gana prieštaringa ir jos priešininkai teigia, kad toks sprendimas gali pasirodyti, kaip labai paprastas pasaulinio atšilimo sprendimo būdas bei susilpninti pastangas mažinti pagrindines išmetamųjų teršalų priežastis. Kiti įspėja, kad dėl tokių geoinžinerijos planų gali kilti rimtų nenumatytų pasekmių, kaip kad sausrų ir žalos pasėliams.

Spalio mėn. daugiau kaip 100 pilietinės visuomenės grupių pasmerkė geoinžinerijos idėjas ir veiklą, kaip „pavojingą, nereikalingą ir neteisingą“. Tačiau daugelis mokslininkų teigia, kad nevystyti geoinžinerinių projektų gali būti dar pavojingiau, nes klimato kaitai sukeliant vis baisesnes pasekmes, vyriausybės pradės jausti didžiulį spaudimą ir griebsis bet kokios technologijas, net nepaisydami galimų pasekmių.

„Deja, klimato kaita (kol kas) yra nepakankamai stipri, kad svarstytume drastiškus veiksmus“, - sakė dr. Matthew‘as Watson‘as iš Bristolio universiteto. „Kai kurie prieštarauja šių idėjų tyrinėjimui, bet aš asmeniškai manau, jog tai yra klaida. Ateis laikas, gal net visai netolimoje ateityje, kai jau bus amoralu neįsikišti į šį (klimato kaitos valdymo) procesą.“

Naujajame tyrime, paskelbtame moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“, nustatyta, kad ekonomiškai efektyviausias sulfatų dalelių pristatymo į vietą ir paskirstymo būdas pareikalautų naujo tipo orlaivių kūrimo. Jei sulfatai būtų paleisti iš esamų komercinių lėktuvų, sulfatų dalelės neduotų naudos, nes jos per keletą dienų nukristų ant žemės paviršiaus.

Dabar nėra tokių lėktuvų, kuriais būtų galima į 20 kilometrų aukštį nugabenti tonas reikalingų medžiagų ir kad jos būtų taip paskleistos, jog tame aukštyje išliktų metus bei ilgiau. Tai gal raketos padėtų? Mokslininkai teigia, kad tai per daug brangu ir geriau naujos kartos lėktuvai.

Jie turėtų turėti gerokai didesnius sparnus, o vietoj dviejų variklių keturis, nes 20-ies kilometrų aukštyje oro tankumas siekia vos 7 %, lyginant su jūros lygiu. „Tai būtų neįprasto dizaino (lėktuvas), tačiau tai nereikalauja kažkokių technologinių laimėjimų“, - sakė Wake‘as Smith‘as, su Wagner‘iu dirbęs aviacijos inžinierius.

Mokslininkai apskaičiavo 15 metų programos kaštus. Kasmet vis prisidėtų po 6-8 nauji lėktuvai, įtrauktos įgulos išlaidos, techninė priežiūra, draudimas, degalai, atsarginės dalys bei mokymai.

Programa prasidėtų nuo 4000 skrydžių per metus ir baigtųsi 60 000 skrydžių per metus su beveik 100 lėktuvų. „Skrydžių būtų toks didelis kiekis, kad to būtų neįmanoma padaryti slapta“, - sakė Smith‘as. „Jei kažkas tą darytų, mes apie tai iškart žinotume.“

Šios programos siekis būtų per metus sumažinti pasaulį atšilimą 0,1 laipsniu pagal Celsijų, o galutinis tikslas – 1,5 laipsnio sumažėjimas. Šis tikslas grindžiamas dabartiniu šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų lygiu ir tuo, kad jis nuolatos didės ir pasaulinę temperatūrą padidins 3 laipsniais, o tai mokslininkų vertinimu sukeltų katastrofiškas pasekmes. Neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) ataskaitoje teigiama, kad klimato šiltėjimas 1,5 laipsniu yra kur kas saugesnis rodiklis.

Mokslininkai teigė, kad jie negina ir specialiai neskatina saulės inžinerijos, tačiau mano, kad toks pasirinkimas privalo būti tinkamai apsvarstytas. „Tai gali būti tik bendros klimato kaitos valdymo programos dalis, į kurią pirmiausia įeina išmetamųjų teršalų mažinimas, prisitaikymas, anglies pašalinimas iš atmosferos“, - sakė Wagner‘is.

IPCC ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad ekstremaliomis aplinkybėmis geoinžinerija gali būti laikoma laikina padėties „pataisymo priemone“. „Jei pasaulis žengs pro duris į ugnį, turime suprasti kokius galimus pasirinkimo variantus turime“, - teigė Smith‘as.

Londono imperatoriškojo koledžo profesorė Joanna Haigh‘a nėra patenkinta tokiais planais ir teigia, jog „šis planas tėra blaškymasis, kuris gali paskatinti imtis silpnesnių veiksmų dėl išmetamųjų teršalų mažinimo“. Ji taip pat teigė, kad tuos pinigus, kurie būtų skirti tokiems geonžinerijos projektams, geriau būtų išleisti siekiant padėti šalims sumažinti išmetamųjų teršalų kiekius ir taip apsisaugoti nuo ekstremalių orų.

Rytų Anglijos universiteto mokslininkas Phil‘as Williamson‘as pritarė profesorei teigdamas, kad galimai geoinžinerijos projektų sukeltų sausrų, potvynių ir maisto trūkumo išlaidos būtų kur kas didesnės nei gaunama nauda. „Tarptautinis susitarimas judėti į priekį atrodytų beveik neįmanomas. Greitas išmetamų teršalų mažinimas yra geriausias būdas išvengti klimato katastrofos.“

Saulės spinduliuotės blokavimas neišsprendžia ir kitų problemų, kurias sukelia pasaulinis atšilimas, pavyzdžiui, vandenynų rūgštėjimo. Vis dėlto, Ekseterio universiteto profesorius sako, kad „jei jau viename geriausių pasaulio universitetų mokslininkai rimtai svarsto tokios radikalios (geoinžinerinės) sistemos diegimo kaštus, tai rodo, kad susiduriame su labai greitomis ir didelio masto klimato kaitos problemomis.“