Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Naujas tyrimas rodo, kad vandenynai yra daug šiltesni, nei manyta anksčiau. Jie taip pat ir šyla didesniu tempu dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, rašo CNN. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šią savaitę „Science“ („Mokslas“) žurnale publikuota studija parodė, kad nuo 1960 metų vandenynai smarkiai sušilo ir 2018 metai pasižymėjo šilumos vandenynuose rekordu. Tačiau kas nutinka, kai šyla vandenynai, ir ką tai reiškia mums? Kai vanduo šyla, jis užima daugiau vietos. Tai reiškia, kad šylant vandenynams kyla jūros lygis. Tyrimas parodė, kad iki amžiaus pabaigos jis gali būti pakilęs maždaug 30 centimetrų. „Tai neatrodo daug, tačiau pasaulyje yra daug didelių miestų, kurie yra labai nedaug aukščiau nei 30 centimetrų virš jūros lygio. Daugybė milijonų žmonių netektų savo gyvenamosios vietos“, – sakė Ekseterio universiteto Didžiojoje Britanijoje docentas Stephenas Simpsonas. Šylantys vandenynai taip pat lemia greitesnį ledo tirpimą, o tai skatina dar greitesnį jūros lygio kilimą. Įvertinus ir šį faktorių, iki 2100 metų jūros lygis gali pakilti visu metru, ir tai reiškia, kad savo namus bus priversti palikti šimtai milijonų žmonių. Kylantis jūros lygis jau lemia dažnesnius potvynius JAV. Ir prognozuojama, kad per artimiausius 30 metų maždaug 300 tūkst. JAV namų gali patirti potvynius kas antrą savaitę. Šiltesni vandenynai taip pat reiškia, kad tropinės audros bus stipresnės ir tęsis ilgiau. Uraganas Harvis per 4 dienas atnešė 1,5 metro lietaus 2017 metų rugpjūtį, ir jis stipresnis buvo būtent dėl aukštesnių temperatūrų vandenynuose. Pakrančių gyvenvietės ir taip kovoja su kylančiu jūros lygiu, o audros atneš dar daugiau potvynių. Kylanti temperatūra taip pat reiškia kintantį kritulių kiekį, teigiama, kad kai kurios žemės dalys išsausės, o kai kur kritulių bus tik daugiau. Be to, kyla rizika ir vandenynų ekosistemai. Koraliniai rifai yra labai jautrūs šiltesniam vandeniui. 2016-2017 metais apie pusę koralų Didžiajame barjeriniame rife nužudė dvi vandenyno karščio bangos. Šiltuose vandenynuose yra mažiau deguonies, o tai apsunkina gyvūnijos egzistavimą. Žuvys migruoja iš šiltesnio vandens į vėsesnį. Kai kurios vandenynų dalys jau darosi per šiltos bet kokioms žuvims, o tai reiškia, kad tam tikruose regionuose gali prasidėti maisto stygius. Tirpstantis jūros ledynas yra prasta žinia nuo to priklausantiems gyvūnams, pavyzdžiui, poliariniams lokiams. Taip pat tai bloga žinia ir kai kurioms Arkties bendruomenėms. Kai kurios jų išgyvena medžiodamos ruonius ir lokius, taip pat žvejodamos. Išnykus ledui tai bus nebeįmanoma. |