Mokslininkai perspėja apie po žeme bręstančią rimtą problemą: mūsų anūkams tai bus gyvybės ir mirties klausimas

Tai reiškia, jog mūsų anūkams teks sukti galvą, kaip spręsti vandens stygiaus problemą, informuoja sciencealert.com.

Gruntinis vanduo – požeminis gėlas vanduo, susikaupęs vandeningose uolienose virš pirmo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio – žymiai lėčiau reaguoja į temperatūrų pokyčius (palyginus su žemės paviršiuje esančiu vandeniu), akcentuoja mokslininkai.

Įprasta manyti, kad gruntinio vandens atsargas papildyti padeda lietaus vanduo. Tai reiškia, kad vietovėse, kur karštesnis ir sausesnis oras bei iškrinta mažiau kritulių, glūdi paslėpta tiksinti bomba – ten žmonės gali pristigti geriamo vandens. Kuo ilgiau delsime, tuo didesnis taps paslėpto neišvengiamo stygiaus pavojus.

„Mūsų tyrimas atskleidė, kad gruntinio vandens sistemai reikia daugiau laiko sureaguoti į klimato kaitos lemiamus neigiamus pokyčius, nei dirvos paviršiuje esančiam vandeniui. Pusė visų pasaulio gruntinio vandens atsargų tikrąją žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos žalą pajus po gerų šimto metų“, – sako Kardifo universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkas Markas Cuthbertas.

„Tai reiškia, kad daugelyje pasaulio teritorijų pokyčiai gruntiniame vandenyje, siejami su klimato kaita, gali užtrukti ilgai. Matyt, tiksliausia tokią situaciją būtų apibūdinti kaip tiksiančią aplinkos apsaugos bombą, nes tai, kas įvyksta dabar, iš tikrųjų skaudžiai pajusime ne iš karto“, – teigia akademikas.

Vietovėse, įvardijamose kaip labiau pažeidžiamos klimato kaitai – tokiose drėgnose kaip Amazonė ir Vidurio Afrika – padariniai gruntiniuose vandenyse pasijaus ir po dešimties metų, teigiama naujo tyrimo išvadose. Sausuose regionuose tikrojo efekto teks palaukti žymiai ilgiau.

Pasitelkę duomenis tyrimų vietose bei specialius duomenų modelius, mokslininkai išsiaiškino, jog beveik pusė visų mūsų planetos gruntinio vandens atsargų tik po šimto metų pajus kokius nors teigiamus pokyčius.

Kai kuriose teritorijose, pavyzdžiui, po Saharos dykuma, gruntiniai vandenys vis dar reaguoja į prieš 10 tūkst. metų įvykusią klimato kaitą, kai vietovėse buvo žymiai drėgnesnė.

„Apie gruntinius vandenis mažai galvojama, jų nesimato – menkai kas susimąsto, koks tai svarbus paslėptas turtas, tačiau jo stygius palies visus“, – AFP naujienų agentūrai paaiškina M. Cuthbertas.

„Tai, ką patiriame dabar, dar ne blogiausia. Pokyčiai, susiję su gruntiniais vandenimis ir klimato kaita, mus pasivys kiek vėliau – sistema turi puikią atmintį“, – optimizmu netrykšta mokslininkas.

Šiuo metu išskirtinai gruntinio vandens atsargomis drėkinimo sistemoms ir išgyvenimui naudojasi daugiau nei du milijardai žmonių. Atsargas papildo lietūs, taip pat perteklinis vandens kiekis iš ežerų, upių ir šaltinių. Pasikeitus bent vieno tokio šaltinio situacijai (pavyzdžiui, lietaus), sutriks visa pusiausvyra.

Jeigu norime deramai prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių, privalome deramai išsiaiškinti, kaip tiksliai klimato kaita paveiks vandens atsargų pusiausvyrą. Juk tikrai nenorėtumėte, kad ateities kartos vieną dieną staiga imtų ir pristigtų vandens vien dėl to, kad prieš šimtą metų mes kažko nepadarėme tinkamai.

Gruntinio vandens atsargos jau dabar junta išaugusius mūsų poreikius. Net ir tokiu atveju, jei klimato kaita iš viso neegzistuotų, su vandens atsargomis tiesiog privalu elgtis atsakingai.

„Labai svarbu laiku atpažinti ir įvardyti plika akimi nematomus pokyčius ir ateities kartoms parengti veiksmingas klimato kaitos padarinių valdymo strategijas“, – konstatuoja Kardifo universiteto mokslininkas.