Neįtikėtina istorija su paslaptinga pabaiga: kaip paauglys 2018 metų pavasarį netyčia išsiaiškino, kad muziejaus darbuotojai ir turistai du dešimtmečius buvo nuodijami didžiulėmis radiacijos dozėmis

Viskas prasidėjo 2018 metų kovą, kai paauglys parko prižiūrėtojo sūnus muziejaus patalpose nusprendė visai atsitiktinai išbandyti radiaciją matuojantį Geigerio skaitiklį. Jaunasis radiacijos entuziastas su prietaisu tiesiog vaikštinėjo po patalpas, kai vieną akimirką instrumento rodmenys nė iš šio, nė iš to šoktelėjo į viršų.

Radiacijos pokytis užfiksuotas netoliese iškamšų ekspozicijos. Atvykę pareigūnai aptiko tris plastikines talpas, pilnas radioaktyvios urano rūdos. Viena iš 19 litrų talpos talpų buvo tokia sklidina, jog netgi kaip reikiant neužsidarė, rašoma sciencealert.com.

Tik tada paaiškėjo šiurpi tiesa: beveik du dešimtmečius, nuo tos akimirkos, kai tie plastinkiniai konteineriai iš kažkur atkeliavo į muziejų, turistai, darbuotojai ir vaikai, patys to nežinodami, turėjo tiesioginį kontaktą su radiacija.

Po daugiau nei aštuonis mėnesius trukusios tylos, Jungtinių Valstijų parkų tarnyba pagaliau šią istoriją papasakojo visuomenei. Vasario 4 dieną „AZ Central“ skelbė, kad visiems darbuotojams buvo išsiųstas elektroninis laiškas, paaiškinantis susiklosčiusią situaciją. Dėl incidento kaltė suversta „vadovybės klaidai“.

Laišką parašė vienas iš parko darbuotojų Elstonas Stephensonas, kuris ir aptiko urano rūdą ir 2018 metų birželį informavo vadovybę. Po kelių mėnesių radiacijos šaltinis rastas ir išgabentas.

E. Stephensonas, kuris pirmiausia nerimavo dėl radiacijos padarinių žmonių sveikatai, teigia parko pareigūnams prirašęs daugybę laiškų su raginimais skubiai apie situaciją informuoti žmones. Po kelis mėnesius trukusio bevaisio laukimo, jis nusprendė viską perimti į savo rankas.

„Jeigu laikotarpiu nuo 2000 iki 2018 metų birželio 18 dienos lankėtės parko muziejaus ekspozicijų pastate, jūs gavote urano radiacijos“, – viename iš laiškų parašė E. Stephensonas.

Nors tokia akistata su radiacija nebūtinai turės skaudžių padarinių sveikatai, visuomenės sveikatos specialistas E. Stephensonas ragina darbuotojams pasitikrinti sveikatą.

„Labiausiai neramu dėl to, kad čia organizuojamuose renginiuose dalyvavo per tūkstantis vaikų, visi jie buvo labai arti urano“, – paaiškina ekspertas.

Netoliese tų trijų plastmasinių konteinerių, aiškina E. Stephensonas, vaikai dažnai stabteldavosi klausytis gido pasakojimų, o tai reiškia, kad kartais šalia radioaktyvių medžiagų praleisdavo pusvalandį ar net ilgiau.

Remdamasis radiacijai taikomais standartais, nustatytais Jungtinių Valstijų radiacijos reguliavimo komisijos, E. Stephensonas išsiaiškino, kad vos per tris sekundes vaikai galėjo gauti didesnę radiacijos dozę, nei leidžiama. Kalbant apie suaugusiuosius, leistina radiacijos dozė viršijama per 30 sekundžių.

Tiesą sakant, suskaičiuota, kad vaikams leistina radiacijos dozė galėjo būti viršyta 1400 kartų, o suaugusiems – daugiau nei 140 kartų. Kai 2018 metų birželį E. Stephensonas kreipėsi į techninius darbuotojus su prašymu uranu atsikratyti, su radiacijos matavimo prietaisų duomenimis jam susipažinti neleista.

Vos tik radioaktyvią rūdą darbininkai išpylė netoliese esančioje kasykloje, radioaktyvius konteinerius jie grąžino atgal į muziejų. 2018 metų lapkričio 18 dieną juos rado ir pašalino atsakingos institucijos pareigūnai, gavę E. Stephensono pranešimą.

Nuo tada, kai parko muziejaus personalui išsiuntė minėtąjį laišką, E. Stephensonas iš muziejaus neturi jokių žinių. Jis teigia manantis, kad incidentą „bandoma nuslėpti“.

Kaip ten bebūtų, muziejaus vadovybė patikino visuomenę, kad radioaktyvios medžiagos pašalintos, radiacijos lygis muziejuje neviršija leistos normos. Šiuo metu vyksta incidento tyrimas.