Medžių sodinimas
.
(0)
2024-03-20
0
Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Aplinkos ministerija kviečia miškui ir dainai neabejingus piliečius į Nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų“. Nacionalinis miškasodis – didžiausia kasmetinė medžių sodinimo šventė, kuri šiais metais bus skirta Lietuvos Dainų šventės šimtmečiui. Renginys įprasmins Dainų šventės temą „Kad giria žaliuotų“, prisidės prie miškų atsodinimo, miškų naujuose plotuose įveisimo ir Lietuvos miškingumo didinimo, taip dar kartą parodant, kad Lietuvą vienija meilė miškui ir dainai. Miškasodžio, vyksiančio balandžio 20 d. metu, bus siekiama įspūdingo rezultato: ketinama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje.
(0)
2021-12-07
1
Paskaičiuota, kad dėl klimato pokyčių kasmet žūsta apie 5 mln. žmonių: „Per ligas, tiesiogines katastrofas, badą, nes šie klimato efektai yra daugialypiai: įvairūs statistiniai modeliai apskaičiuoja, kad milijonai žmonių netenka gyvybių dėl šių klimatinių efektų“, – sako VU paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas.
(1)
2021-11-23
18
Daugiau nei prieš 150 metų biologas Charlesas Darwinas pastebėjo svarbų dalyką – kad kartu pasodintos skirtingų augalų rūšys dažnai užauga stipresnėmis nei kai pasodinama viena rūšis.
(0)
2021-01-31
25
Estijos Tartu universitetas ir „Milrem Robotics“ bendradarbiavo kurdami dviejų tipų autonominius robotus miškininkus, kurie per dieną gali pasodinti tūkstančius medžių, dirbdami be vairuotojo.
(6)
2020-07-01
-7
Du atskirai parengti tyrimai nustatė, kad vietoje pagelbėjimo aplinkai didelio masto medžių sodinimas gali apsiversti priešingai.
(14)
2019-12-23
52
Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.
(2)
2019-06-14
17
Nuo 1990-ųjų iki 2005-ųjų metų Filipinai neteko 32,3 procentų miškų ploto. Neteisėti miškų kirtimai visada buvo didžiulė problema, tačiau dabar Filipinų Atstovų Rūmai pasiūlė naują būdą, kaip spręsti miškų plotų sumažėjimo problemą. Pateiktas įstatymo projektas, kuriuo iš moksleivių būtų reikalaujama iki mokslų pabaigos pasodinti bent po 10 medžių.
(2)
2019-05-16
10
Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau įsigali svetimžemės augalų rūšys. Vienos jų dėl klimato sąlygų pasikeitimo reikalauja ypatingos priežiūros, kitos – jaučiasi ne blogiau negu savo namuose. Prie tokių augalų priskiriamas ir penkialapis vynvytis. Jo gimtinė - rytų ir centrinė Šiaurės Amerikos dalys. Gerai pritapęs prie klimato sąlygų, pabėgęs iš kultūrinių teritorijų, jis elgiasi kaip lapė vištidėje. Laipiojimas medžiais - mažiausiai užkliūvanti jo savybė, blogiausia, kad penkialapis vynvytis visiškai užkloja neprižiūrimą gamtinį plotą, jame bioįvairovė nuskurdinama iki vienos rūšies. Tai ypač aktualu miškuose, besiribojančiais su sodininkų bendrijų plotais.
(0)
2017-03-16
8
Kiekvieną rudenį Zernikove, esančiame 100 kilometrų nuo Berlyno (Vokietija), grupė maumedžių paruduodavo ir suformuodavo 20 kv. metrų svastiką. Ruduojantys medžiai žvelgiant iš paukščio skrydžio labai išsiskirdavo tarp likusių žalių medžių ir suformuodavo neteisėtą nacių simbolį. Kadangi medžių suformuojama svastika buvo matoma tik iš viršaus, to niekas nepastebėjo net 60 metų.
(0)
2014-07-02
4
Paryžiuje bus vykdoma įspūdinga iniciatyva – šviesos miško auginimas. Virtualūs šio meno projekto medžiai augs žiūrovų širdies ritmu. Be to, už kiekvieną išaugintą skaitmeninį medį tikras medis bus pasodintas tose pasaulio vietovėse, kur miškų kirtimai vyksta sparčiausiai.
(19)
2011-05-28
1
Ekologija besirūpinantys žmonės gamtą gali puoselėti ir po mirties. Jiems siūloma pelenus supilti į biologiškai suyrančią urną, iš kurios dar išaugs medis.
(14)
2010-11-10
4
Paprastasis ąžuolas – Lietuvai būdinga ir viena vertingiausių vietinių miško medžių rūšių. Praeityje ąžuolynų Lietuvoje buvo daug daugiau: pagal istorinius šaltinius XVI amžiuje mišrių su ąžuolais ir plačialapių miškų buvo 15–20 proc. visų miškų ploto, tačiau jau 1937 m. valstybiniuose miškuose ąžuolynai sudarė tik 1,3 proc. visų miškų.
|
||
