Ar tiesa, kad tarakonai gali išgyventi ir branduolinį karą?

Iš tiesų šis teiginys yra šiek tiek perdėtas. Tarakonas (kaip ir žmogus), atsidūręs arti branduolinės bombos sprogimo epicentro, neišgyventų nei tiesioginio į jį pataikiusio smūgio, nei po to einančios smūginės bangos. Nužudytų jį (kaip ir žmogų) ir itin aukštas radiacijos lygis.

Tačiau tiesa yra tai, kad vabzdžiai apskritai yra labiau atsparūs radiacijai negu žinduoliai: tiek dėl mažesnio dydžio, tiek dėl egzoskeleto, kuris iš dalies juos apsaugo.

Tiesa yra ir tai, kad kai kurios tarakonų rūšys gali išgyventi ilgą laiką su labai mažu maisto kiekiu. Be to, kai kurios tarakonų rūšys gali daugintis itin greitai. Todėl mokslininkai spėja, kad mieste, į kurį pataikytų branduolinė bomba, tarakonai išgyventų gerokai ilgiau negu žinduoliai.

Gali būti, kad tarakonai, smūgio metu buvę po žeme ar kitoje smūgio tiesiogiai nepaveiktoje vietoje, išliktų gyvi pakankamai ilgai, kol radiacija išsisklaidytų, ir jie galėtų saugiai išlįsti į paviršių. Tačiau ar šis spėjimas teisingas, ar išties tarakonai išgyventų tiek ilgai, šimtu procentų pasakyti negalima. Dėl suprantamų priežasčių bandymai, galintys tai įrodyti arba paneigti, atlikti niekada nebuvo. Gali kilti klausimas – jei tarakonai tokie atsparūs, kodėl juos gali išnaikinti specialūs kovai su jais skirti chemikalai?

Atsakymas paprastas – šie chemikalai yra kuriami būtent tam, kad žudytų tarakonus. Jų cheminė sudėtis yra specialiai parinkta tokia, kad padarytų kuo didesnę ir kuo greitesnę žalą tarakono nervų sistemai. Taip pat jų kūrėjai siekia, kad veiksmingi chemikalai išliktų kuo ilgiau.

Na, o branduolinė bomba nėra skirta tarakonams naikinti – ji skirta miestams naikinti. Net ir nepaisant to, bomba, kuri pataikys tiesiai į tarakoną, jį nužudys. Ilgalaikis bombos poveikis tarakonams yra mažiau pavojingas negu žmonėms, bet tai nereiškia, kad jie yra nenugalimi.