Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Surado 99 mln. metų senumo sausumos ir jūros gyvius

2019-05-21

(0)

(12)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Lrytas.lt

Gintarą pažįstame visi – tai organinės kilmės mineralas, kuris susidaro sustingus spygliuočių augalų sakams. Savyje jis kartais sustingdo ir įvairius senovinius padarus, gyvenusius senoviniame miške.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Štai neseniai Mianmare rastas gintaras savyje saugo net 99 mln. metų senumo sausumos ir jūros gyvius.

Šio gintaro gabalėlis yra visai nedidelis – maždaug standartinių žaidimo kauliukų dydžio ir sveria apie 7 gramus. Bet nepaisant jo dydžio – šis gintaro gabalėlis yra pilnas gyvūnų.

Mokslininkai panaudojo kompiuterinę rentgeno tomografiją, kad padarytų didelės raiškos gintaro nuotraukas – jos leido ir geriau įžiūrėti kas yra jo viduje.

Mokslininkai šiame mažame gintaro gabalėlyje identifikavo net 40 gyvių – tarp jų ir erkes, vorus, šimtakojus, vapsvas, muses, vabalus ir tarakonus. Jie taip pat rado keturias jūrinių pilvakojų kriaukles – ši moliuskų rūšis yra gausiausia.

Tačiau svarbiausias atradimas, kaip teigia mokslininkai, yra labai gerai išlikęs Puzosia genties vėžiagyvių jauniklis.

Kaip ir kitų vėžiagyvių, šio buvo rastas tik kiautas, jokių minkštųjų audinių nebuvo – o tai reiškia, kad šis jūros gyvis, prieš patenkant į medžio sakus, jau buvo negyvas.

Gintaras iš Kreidos periodo

Mianmare rastas gintaras datuojamas Kreidos periodo viduriu, paleontologams jis suteikė nemažai informacijos apie šį laikotarpį.

Žinoma, didesni atradimai – tokie kaip dinozauro uodega, gyvatės jauniklis (pirma tokia rasta fosilija) arba ankstyviausios žinomos ir miškuose gyvenusios varlės – sulaukia daugiau dėmesio, tačiau gintarai dažniausiai savyje išsaugoja ne vieną kokį nors gyvūną, bet visą ekosistemą.

Šis Mianmare rastas gintaras savyje saugo net kelias ekosistemas – į kišenę telpančiame lobyje išliko sausumos, pakrančių ir jūrų bei gėlavandenių vandenų gyvūnai.

Komanda mano, kad toks ekosistemų susimaišymas galėjo įvykti dėl to, kad miškas augo netoli paplūdimio – ir galbūt upės žiočių.

Vienoje hipotezėje teigiama, kad sakams bėgant medžio šakomis, buvo įkalinti įvairiausi gyviai, o sakams nukritus ant paplūdimio, į tą patį besiformuojantį gintarą pateko ir jau negyvi jūros padarai.

Mažiau tikėtina – bet įmanoma – teorija skelbia, kad didelė banga, galbūt net cunamis, užtvindė visą mišką ir kai kuriuos jūros gyvius išmetė į sausumą.

Bet kuriuo atveju nuostabu, kad toks mažas, žaidimo kauliuko dydžio gintaras sugebėjo išverti beveik 100 mln. metų – ir šiandien mums papasakoti apie mažuosius Kreidos periodo gyvūnus.

Parengta pagal „Discover“