Didžiausiame pasaulio krateryje – senovinės civilizacijos pėdsakai (Video)

Krateris yra Laisvojoje šalyje – tai provincija Pietų Afrikos Respublikos centrinėje dalyje, o mokslininkai apie jį ir jame slypinčius artefaktus žino jau apie 100 metų.

„Apie tai, kad Vredeforto krateris yra smūginis krateris – žinoma jau nuo 1961 metų“, – sakė ekonominės geologijos ekspertas Matthew Huberis.

„Įdomu tai, kad didelė dalis struktūrų, esančių šiame krateryje, yra taip vadinami „Granofyro pylimai“ (angl. „Granophyre Dikes“). Tai ilgos, siauros, iš magminės uolienos – granofyro, sudarytos juostos, kurios gali būti iki 10 km ilgio ir iki 5 metrų pločio“, – tęsė mokslininkas.

Ekonominės geologijos ekspertas taip pat sakė, kad juostos yra pilkai rudos, o jų viduje yra ir daugiau įvairiausių uolienų. Ankstesni tyrimai, kuriuose buvo tyrinėjami šie pylimai, patvirtino, kad jie susidarė būtent dėl įvykusio smūgio.

Tyrimas buvo publikuotas žurnale „Geology“. Čia buvo rašoma, kad mokslininkai jau pakankamai seniai žino, jog pylimai susiformavo iš medžiagų, kurios išsilydė nukritus asteroidui, bet dabar jie bando išsiaiškinti kaip tos medžiagos nuo paviršiaus pateko į kraterio gilumą.

Svarbu ir mokslininkams, ir priešistorinėms kultūroms

Vredeforto krateris buvo labai svarbi vieta ir priešistorinėms kultūroms. M.Huberis aiškina, kad aplink pylimus buvo rasta daugybė artefaktų ir piešinių, kuriuos paliko koisanai – vietiniai Pietų Afrikos žmonės. Beje, koisanų kultūra nėra išnykusi – šiandien jie gyvena Pietinėje Afrikoje, daugiausia dykumingose, sausringose srityse.

„Panašu, kad jie irgi suprato šios vietos svarbą. Įdomu tai, kad tie pylimai, kuriuos mokslininkai pavadino geologiškai turtingiausiais, buvo dvasiškai svarbiausi ir to meto žmonėms“, – teigė M.Huberis.

Be to, visi piešiniai nėra vieno amžiaus, mokslininkai sako, kad jie yra iš skirtingų kartų. Kai kurių piešinių amžius siekia 8000 metų, o kitų – 500.

„Į šią vietą žmonės susirinkdavo greičiausiai tam, kad prišauktų lietų. Apie tai mes sprendžiame iš peroglifų. Matosi, kaip su laiku piešiniai keitėsi. Kai kurie buvo perdaryti, pavyzdžiui, vieno gyvūno galva buvo pakeista kitu gyvūnu“, – sakė M.Huberis.

Piešiniuose yra vaizduojami hipopotamai, raganosiai, antilopės ir arkliai. M.Huberis pastebi, kad pačių pylimų forma primena „lietaus gyvatę“.

Pats geologas teigia, kad pirmą kartą kraterį aplankė 2010 metais. Tuo metu piešiniai jau buvo gerai žinomi astronomams ir geologams, tačiau daugelis nustebo, kad apie senovinius piešinius nėra užsimenama Laisvosios šalies archeologiniuose registruose.

„Kai supratome, kad šalies archeologų ir antropologų bendruomenės turi labai mažai informacijos apie kraterį – nusprendėme prisidėti prie tyrimų“, – teigė M.Huberis.

Tolimesni darbai ir nauji atradimai

Mokslininkai sako, kad ir toliau tęs savo darbus šiame krateryje. Visų pirma reikia sukurti 3D pylimų modelius bei surinkti geofizinius akmenų duomenis.

„Rinksime visus pylimų pavyzdžius ir fragmentus, kad galėtume juos laboratorijoje ištirti chemiškai. Be to, keliausime ir į tas vietas, kuriose niekada nebuvome. Kas žino, ką atrasime ten“, – sakė M.Huberis.

Daugelis priešistorinių vietovių savyje slepia daugybę paslapčių. Štai neseniai Prancūzijos archeologai atrado paslaptingai išraižytą akmens bloką. Raižiniai smiltainyje vaizdavo arklius, elnius ir taurus – jau išnykusius galvijus.

Praėjusiais metais mokslininkams pavyko atrasti net 12 000 metų senumo piešinį viename Prancūzijos urve.

Parengta pagal „Fox News“