Amerikoje – keista anomalija: per 5 dienas užfiksuota 5000 žemės drebėjimų

Kitą dieną, 20 val. 19 min. vietos laiku beveik vėl toje pačioje vietoje vėl ėmė drebėti žemė: šįkart buvo pasiektas 7,1 galingumo žemės drebėjimas (t.y. 11 kartų stipresnis), tik jo epicentras jau buvo žymiai arčiau paviršiaus – vos 900 m gylyje.

Be to, tai tapo stipriausiu žemės drebėjimu, ištikusiu Kaliforniją per 20 metų, o jis jautėsi ir kaimyninėse teritorijose nuo Nevados iki Meksikos. Griuvo namai, skilo kelių danga, žmonės patyrė smulkius sužalojimus – visa laimė, aukų nebuvo.

JAV Geologinės tarnybos (angl. United States Geological Survey, USGS) mokslininkai prognozavo, kad tikimybė, jog nutiks dar vienas drebėjimas, viršijantis daugiau nei 7,1 balo – mažiau nei 1 proc. Bet per artimiausią savaitę Ridžkresto apylinkes turėtų sukrėsti 55-120 posmūginių (angl. aftershock) bangų, kurios neturėtų viršyti 3 balų, skelbė jie.

Nuo šios prognozės paskelbimo savaitgalį USGS jau užfiksavo 359 bangas, kurių stiprumas siekė 3 balus ir daugiau. Penkios iš jų pasiekė net 5 balus – o tokio stiprumo žemės drebėjimas jau pakankamai galingas, kad pažeistų namus ir infrastruktūrą.

Po pirmojo žemės drebėjimo šioje teritorijoje užfiksuota jau 5000 virpesių, ir nors didžioji dalis jų pastebima tik seismometrais, mokslininkai ir vietiniai gyventojai uoliai stebi, ar nepasitaikys kas didesnio ir pavojingesnio. Iki šiol seisminio priepuolio pabaigos tikimasi sulaukti šešiskart daugiau virpesių.

„Niekas negali tiksliai nuspėti žemės drebėjimo vietos ir laiko, tame tarpe ir posmūginių bangų. Mes prognozes skaičiuojame remdamiesi statistine analize iš ankstesnių žemės drebėjimų“, – rašoma USGS tinklalapyje.

Kalifornija egzistuoja virš daugelio lūžių (angl. faults) sistemų, o didžiausiu ir garsiausiu yra San Andreaso lūžis (angl. San Andreas Fault), kuris per valstiją driekiasi 1200 kilometrų. Daugelis būgštauja, kad valstijai smogs naikinantis žemės drebėjimas – daug didesnis, nei praėjusios savaitės drebėjimai. Tačiau stiprusis 7,1 balo liepos 5 d. žemės drebėjimas nebuvo Didžiojo Žemės drebėjimo preliudija, anei buvo susijęs su San Andreaso lūžiu – tiesą sakant, žemė virpėjo ties visiškai kitu, tolimesniu lūžiu.

Nors situacijos, kai po vieno žemės drebėjimo seka kitas nėra reti, iki šiol užfiksuoti tik 5 proc. atvejų, kai antrasis drebėjimas būtų stipresnis už pirmąjį. Todėl dėl šių 6,4 ir 7,1 balo drebėjimų mokslininkai gerokai sutrikę. Tiesa, drebėjimai nutiko vertikalių lūžių zonoje, o tokios jau savaime laikomos problematiškesnėmis.

Parengta pagal „Washington Post“, „IFL Science“ ir „Live Science“.