Tik dabar aiškėja, kokią didelę problemą kelia nuorūkos - tai ne šiaip paprasta šiukšlė

Tyrimo duomenimis, kasmet ant žemės atsiduria maždaug 4,5 mlrd. nuorūkų. Kadangi daugelio cigarečių filtrai pagaminti iš celiuliozės acetato pluošto, nuorūkos yra didžiausias plastikinės taršos šaltinis.

Tačiau tyrėjai atskleidė, kad nesurūkytų cigarečių filtrai augalams daro beveik tokią pačią žalą, kaip ir surūkytų cigarečių filtrai. Anot jų, augalams kenkia ne kiek iš degančio tabako išsiskiriančios nuodingos medžiagos, kiek patys cigarečių filtrai, rašo BBC.

„Ecotoxicology and Environmental Safety“ žurnale publikuoto tyrimo metu mokslininkai pasirinko keletą vietovių aplink Kembridžą. Tyrinėtų vietovių kvadratiniame metre jie surado net po 128 nuorūkas.

Mokslininkai atliko eksperimentus, kurių metu naudojo nuorūkų dydžio ir formos medienos gabalėlius.

Nuorūkos suyra per dešimtmečius

Anot tyrimo autorės Dannielle Green, nors mėtyti nuorūkas daug kam ir atrodo socialiai piimtina, jos gali „padaryti rimtą žalą aplinkai“.

ARU universiteto biologijos dėstytoja kalbėjo: „Nepaisant to, kad nuorūkomis jau užterštos gatvės ir parkai, mūsų tyrimas pirmasis atskleidė, kad jos turi įtakos ir augalams.“

„Išsiaiškiome, kad nuorūkos daro žalingą poveikį dobilų ir žolės daigumui bei daigų dydžiui ir daugiau nei perpus sumažina dobilų šaknų svorį“, – kalbėjo mokslininkė.

„Dvi augalų rūšys, kurias tyrinėjome – svidrė ir baltasis dobilas – yra pagrindiniai pašariniai augalai, randami ir miestų žaliosiose erdvėse. Šie augalai palaiko biologinę įvairovę net miesto parkuose, o baltasis dobilas yra ekologiškai svarbus apdulkintojams ir azoto fiksacijai“, – augalų privalumus BBC vardino mokslininkė.

Anot jos, cigarečių nuorūkos suyra tik po kelerių metų, o gal ir dešimtmečių.

Tyrimo bendraautoris dr. Basas Bootsas pridūrė: „Nors reikalingi tolimesni tyrimai, manome, kad augalams žalą sukelia nuorūkų filtruose esančios cheminės medžiagos.“

„Daugelis nuorūkų pagamintos iš celiuliozės acetato pluošto ir pridėtinių chemikalų, vadinamų plastifikatoriais, kurie plastiką paverčia elastingesniu. Iš nuorūkų išsiskiriančios medžiagos neigiamai veikia augalų vystymąsi,“ – kalbėjo B. Bootsas.

Mėtyti nuorūkas draudžia įstatymai

Baudas už šiukšlinimą, įskaitant ir nuorūkų mėtymą, dažnai nustato vietos valdžia.

Tačiau Didžiosios Britanijos aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas teigia, kad bauda už šiukšlinimą privalo svyruoti nuo 65 iki 150 svarų sterlingų, o numatytoji bauda turi siekti 100 svarų sterlingų.

Anot Londono valdžios atstovų, už šiukšlinimą taikančių net 150 svarų sterlingų baudas, miesto gatvėse kasmet atsiduria 6 milijonai nuorūkų, kurias sutvarkyti miestui kainuoja 3,8 mln. svarų sterlingų.

Bandydama sumažinti gatvėse išmetamų nuorūkų kiekį, Londono valdžia ant sienų ir lempų pritaisė 700 specialiai nuorūkoms skirtų šiukšliadėžių, taip pat nemokamai dalina kišenines pelenines.

Nors šiukšlinimas laikomas nusikaltimu, aplinkosauginės labdaros organizacijos „Keep Britain Tidy“ tyrimo duomenimis, daugiau nei 10 proc. rūkančių asmenų nuorūkų mėtymo nelaiko šiukšlinimu.

Anot organizacijos vadovės Allison Ogden-Newton, nuorūkos yra nuodingos, o į mūsų vandenynus ir jūras patekęs plastikas daro žalą.

„Dabar žinome, kad nuorūkos daro įtaką ir mūsų augalijai. Metas rūkantiems asmenims prisiimti atsakomybę ir nuorūkas mesti į šiukšlių dėžes, o ne jomis teršti mūsų planetą“, – kalbėjo moteris.