Po padangų gaisro Alytuje atlikti dirvožemio tyrimai nustebino: nėra dėl ko panikuoti?

Dirvožemio nuograndas surinko Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai spalio 30 d. Jos imtos labiausiai nukentėjusiose, pagal vadinamąją vėjų rožę, apgyvendintose teritorijose – Miklusėnų gyvenvietėje ir Putinų bei Panemunės mikrorajonuose.

Paėmimo taškai, pasak LGT direktoriaus Giedriaus Giparo, buvo parinkti atsitiktinai, atsižvelgus į vietos gamtines savybes, – tikėtiną aerodinaminę dūmų sklaidą, koncentruotus teršalų iškritimus, nesuardytą grunto paviršių ir kt., siekiant aptikti maksimalią oru perneštų teršalų koncentraciją.

Mėginius tyrė Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija.

Dalis mėginių buvo perduota VšĮ „Grunto valymo technologijos“, kuri juos išsiuntė dioksinų ir furanų laboratoriniams tyrimams Čekijoje. Gauti šių tyrimų rezultatai rodo, kad viršijimų, susijusių su dioksinais ir furanais, nenustatyta, o atskirų dioksinų kiekiai yra net žemiau aptikimo laboratoriniu metodu ribos. Be to, buvo vertinamas suminis toksiškumo ekvivalentas. Kadangi Lietuvoje dioksinų ribinės vertės dirvožemyje nėra reglamentuotos, remtasi kitų šalių praktika. Nustatytas maksimalus galimo toksiškumo ekvivalentas siekia 3,9 ng/kg s.g. ir yra nereikšmingas, palyginti, pavyzdžiui, su JAV techninėmis gairėmis, kur ribinis suminio toksiškumo ekvivalentas gyvenamosios teritorijos dirvožemyje yra 240 ng/kg s.g.

Ribinių verčių neviršijo ir sunkieji metalai bei policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Nedidelis šių medžiagų padidėjimas užfiksuotas keliose Alytaus vietose (Žemaičių ir Žibuolių gatvėse, Užubalių ir Pergalės g. sankryžoje) ir Miklusėnuose.