Tokio medaus ko gero nesate nei girdėję, nei regėję, nei valgę: kur bitės neša išprotėjusį medų ir kodėl jo galima suvalgyti tik vieną šaukštelį

Psichodelinis „išprotėjęs“ (angl. mad) medus yra neeilinis medus – jo galima suvalgyti tik vieną šaukštelį.

Jame esantis neurotoksinas sukelia haliucinacijas ir leidžia apsvaigti net nuo mažų kiekių. Jeigu šio medaus suvalgysite daugiau nei pataria vietiniai, rizikuojate perdozuoti, apsinuodyti ir numirti. „Beprotiško“ medaus poveikis yra žinomas dar nuo senų laikų – jis buvo naudojamas kaip pirmasis cheminis ginklas.

„Išprotėjęs“medus pasižymi tamsia, rausva spalvą, kurioje yra grajanotoksino – kuris gaunamas iš ypatingos rūšies rododendrų gėlių nektaro. Ši gėlė yra pakankamai reta, o nedidelių šių gėlių kiekių galima rasti tik pietinėje Turkijos dalyje, Kaukaze ir Nepale. Šios gėlės taip pat yra randamos Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje bei keliose Amerikos valstijose.

Dr. Suleymanas Turedi iš Karadenizo Technikos universiteto Medicinos mokyklos (Turkija), tyrinėjantis „deli bal“ medaus poveikį (būtent taip turkiškai vadinamas „išprotėjęs“ medus), sako, kad pasaulyje yra daugiau nei 700 skirtingų rododendrų gėlių rūšių, tačiau mokslininkų žiniomis, vos dvi ar trys rūšys savo nektare turi grajanotoksino.

Nors „išprotėjęs“ medus yra nuodai, jį vietiniai naudoja jau tūkstančius metų. Anot senovinės medicinos praktikos, žmonės šį medų naudoja kaip tam tikrus vaistus – anot vietinių, suvalgius šaukštelį šio medaus bent kartą metuose, galima sustiprinti savo imuninę sistemą. Vietiniai naudoja „išprotėjusį“ medų cukraligės, hipertenzijos, artrito sukeliamiems skausmams gydyti, taip pat seksualinei sveikatai gerinti. Vietiniai šį medų taip pat verda piene – ir geria itin mažus šio gėrimo kiekius prieš pusryčius.

Cheminis ginklas

Be panaudojimo medicinos tikslais, šis medus turi ir kitokių poveikių. Štai filmo „Vice“ prodiuseris pajuto „išprotėjusio“ medaus psichodelinį efektą. Apie savo potyrius jis papasakojo dokumentiniame filme, kuris buvo filmuojamas Nepale, kartu su vietiniais. Prodiuseris teigė, kad jaučiasi sumautai, tačiau pažymėjo, kad tai yra geras jausmas. Anot jo, tai yra šiltas ir šaltas jausmas, tarsi būtum „apsinešęs“, tarsi suvalgius kelis gramus psichodelinių grybų.

Pontas buvo istorinė imperija, kuri buvo įsikūrusi šiuolaikinės Turkijos Juodosios jūros regione – kur iki pat šiol galima rasti „išprotėjusio“ medaus. Ponto karalius Mitridatas VI buvo apsėstas tiesiog nuodų, ir praleido daug metų juos tyrinėdamas. Jis pasinaudojo savo nuodų gaminimo įgūdžiais, kad sutriuškintų Romos kariuomenę – kuri buvo dar pakeliui į jo valdas. Mitridatas VI liepė nugabenti bičių avilius ir pastatyti juos šalia kelio, kuriuo turėjo žygiuoti kareiviai. Žinoma, šie paragavo medaus ir ėmė vemti, viduriuoti, nesiorientuoti aplinkoje, jiems ėmė svaigti galva ir kariai negalėjo pastovėti ant savo kojų. Tokiu būdu Pontas išgelbėjo savo karalystę, o vėliau šis veiksmas buvo įrašytas kaip pirmasis cheminio ginklo panaudojimas istorijoje.

Jeigu suvalgysite didesnę nei rekomenduojamą „išprotėjusio“ medaus dozę – apsinuodysite, galite patirti ekstremalias haliucinacijas, traukulius, apmirimą, vaizdas gali tapti neaiškus ir neryškus, sumažės kraujospūdis, galite nualpti ar patirti pykinimą, širdies permušimus, o taip pat galite ir numirti.