Antarktidos ledynai nusidažė kraujo raudonumo spalva - vaizdas priminė skerdyklą: kas vyksta?

Vertinant vien pagal vaizdą, kuris labiau tinkamas skerdyklai nei mokslinei bazei Antarktidoje, gali pasirodyti, kad mokslininkai užsiima masiniu pingvinų naikinimu. Bet tikroji šios neįprastos sniego spalvos priežastis yra kur kas mažiau dramatiška. Nors taip pat nieko gero nežada.

Jūrų ekologas Andrejus Zotovas, dirbantis Ukrainos Nacionalinėje mokslų akademijoje, šias nuotraukas užfiksavo atlikinėdamas mokslinius tyrimus Antarktidos bazėje. Ir nors sniego spalvos pokyčiai atrodo labai dramatiški, jų kaltininkai yra labai maži.

„Mūsų mokslininkai mikroskopiškai identifikavo juos kaip Chlamydomonas nivalis“, – feisbuko įraše tvirtino Ukrainos nacionalinis Antarktidos mokslų centras.

Šie mikroskopiniai žaliadumbliai (paradoksalus pavadinimas, bet netrukus viskas bus paaiškinta) yra vienaląsčiai labiau į jūržoles panašūs sutvėrimai, kurių dažnai randama visuose snieguotuose Žemės regionuose – ir ašigaliuose, ir kalnuose.

Šie dumbliai atšiaurios žiemos sąlygomis egzistuoja visiškai pasyviai, bet kai tik Saulės šviesa pakankamai įšildo ir sutirpina jų ledinį kalėjimą, dumbliai prabunda ir, išnaudodami galimybę sugerti tirpsmo vandenį ir saulės šviesą, greitai sužydi.

„Kad dumbliai sužydėtų, jiems reikalingas skystas vanduo“, – sakė Lydso universiteto (JK) mikrobiologė Steffi Lutz.

Jauni C.nivalis dumbliai dėl savo fotosintetinančių chloroplastų atrodo žali ir turi du žiuželius – siūlą primenančias ataugas, suteikiančias dumbliams judrumo. Vėliau dumblių ląstelės praranda gebėjimą judėti. Jiems pasireiškia unikali adaptacijos prie ekstremalios aplinkos savybė – ląstelės užsiaugina antrą izoliuojančią ląstelės sienelę bei raudonų karotinoidų sluoksnį, dėl kurios įgyja oranžinę-raudoną spalvą.

„Šis sluoksnis dumblius apsaugo nuo ultravioletinės spinduliuotės“, – aiškinama Ukrainos Nacionalinio Antarktidos mokslo centro feisbuko puslapyje.

Be to, karotinoidai dumbliams leidžia sugerti daugiau šilumos, o tai savo ruožtu prigamina daugiau tirpsmo vandens, kuriame galima gausiau prisidauginti. Dumbliams ir jais besimaitinantiems gyviams (pvz., apvaliosioms kirmėlėms) nuo to tik geriau, bet esama ir neigiamų pasekmių.

„Dumblių žydėjimas prisideda prie klimato kaitos“, – sakė ukrainiečių mokslininkai.

2016 m. atliktas tyrimas parodęs, kad leduose įkalintų dumblių žydėjimas gali sumažinti sniego atspindimos saulės šviesos kiekį iki 13 procentų per vieną ašigalio tirpsmo sezoną.

„Dėl to neabejotinai sustiprėja tirpsmas“, – aiškina mokslininkai.

2017 metais aplinkosaugininkai apskaičiavo kad mikroorganizmų bendruomenės, kuriose esama ir C.nivalis, yra daugiau nei šeštadalio Aliaskos ledynų tirpsmo tose vietose, kur tų mikroorganizmų esama. Eksperimentiškai parodyta, kad vietose su daugiau tirpsmo vandens atsiranda iki 50 proc. daugiau dumblių, o vietose su daugiau dumblių suaktyvinamas vandens tirpsmas.

O šią žiemą Antarktidoje (kur dabar vasara) tirpsmo vandens – kaip niekada daug. Registruojami vis nauji šilumos rekordai, todėl ledynai tirpsta tokiu greičiu, koks anksčiau buvo būdingas tik šiauriniam pusrutuliui.

Šiek tiek padėtį pataiso tai, kad dumbliais užterštas tirpstantis sniegas bent jau kvepia maloniai – mokslininkai jį vadina „arbūziniu sniegu“. Nors tai nereiškia, kad jį ir valgyti galima – žmonėms šie dumbliai yra nuodingi.