Iki ko privedė karantinas: Vokietijos zoologijos soduose gyvūnus žada sušerti vieną kitam

Šiaurės Vokietijoje esančio zoologijos sodo direktorė Verena Caspari teigė, kad netolimoje ateityje gali tekti sušerti gyvūnus vieną kitam. Anot jos, esant kritinei situacijai zoologijos sodas tik taip teišgyventų.

„Mes jau atrinkome gyvūnus, kuriuos pirmiausiai paskerstume“, – portalui „Die Welt“ teigė Noimiunsterio zoologijos sodo direktorė Verena Caspari.

Tuo tarpu Berlyno zoologijos sodas gyvena optimistiškesnėmis nuotaikomis ir džiaugiasi, kad turi pandų jauniklius dvynukus. Tačiau gyvai jų apžiūrėti lankytojai negali – tik internetu.

Naujienų agentūrai DPA Berlyno zoologijos sodo atstovė spaudai Philine Hachmeister teigė: „Pandų jaunikliai yra nepaprastai mieli. Manome, kad lankytojai jas turėtų galimybę stebėti gyvai. Ir nenorime, kad mažylės pandos jau būtų užaugusios, kai ateis laikas atidaryti zoologijos sodą ir žmonės galės jas pamatyti.“

Kraštutinės priemonės

Tačiau Noimiunsterio zoologijos sode situacija prastesnė. V. Caspari teigė, kad gyvūnų paskerdimas būtų kraštutinė ir labai nemaloni priemonė, tačiau net ir ji neišspręstų finansinių problemų.

Pavyzdžiui, ruoniai ir pingvinai kasdien turi gauti didelį kiekį šviežios žuvies.

„Tad jei neliktų kuo šerti, turėtume užmigdyti tuos gyvūnus. Tai yra geriau, negu leisti jiems nugaišti iš bado. Blogiausiu atveju, sušertume vienus kitiems“, – pridūrė V. Caspari.

Prašo valstybės paramos

Vien per šį pavasarį Noimiunsterio zoologijos sodas praras apie 175 tūkst. eurų įplaukų.

Tačiau zoologijos sodai prašo ir visuomenės, ir valstybės paramos. Vokietijos zoologijos sodai bendru kreipimųsi prašo valdžios skirti 100 mln. eurų, praneša naujienų agentūra DPA. Vokietijos nacionalinė zoologijos sodų asociacija argumentuoja, kad zoologijos sodai negali pristabdyti savo veiklos ir sumažinti išlaidų – gyvūnai nori ėsti, juos reikia kasdien prižiūrėti, šildyti ir valyti patalpas.

Zoologijos sodų asociacijos vadovas Jorgas Jundoldas tikino, kad vidutiniškai vienas zoologijos sodas per savaitę praranda apie 500 tūkst. eurų apyvartos.

Vienoje, Austrijoje, įsikūręs Schonbrunno zoologijos sodas kurį laiką išsilaikys iš santaupų. Tačiau nuo balandžio 1 dienos zoologijos sodas išleido 70 proc. darbuotojų (kurių iš viso yra 270) į prastovas. Austrijoje, kaip ir Vokietijoje, valstybė subsidijuoja prastovas esant sunkiam ekonominiam periodui, todėl žmonės, šiuo atveju – zoologijos sodo darbuotojai, – darbų nepraranda.

Gyvūnai ilgisi žmonių

Vis tik zoologijos soduose tvyro neįprasta nuotaika – gyvūnai jau ilgisi staiga pradingusių žmonių. Anot prižiūrėtojų, gyvūnams labai trūksta dėmesio, kurį jie gaudavo iš lankytojų.

Berlyno zoologijos sodo atstovė pasakojo, kad beždžionės labai mėgdavo stebėti žmones. Taip pat ir ruoniai bei papūgos ilgisi savo lankytojų. „Jiems dabar yra labai nuododu“, – sakė Ph. Hachmeister

Praėjusią savaitę Maskvos zoologijos sodas pranešė, kad jų dvi didžiosios pandos „kažko labai ilgisi“.

„Jos tampa kur kas aktyvesnės, vos tik kas nors pro jas praeina“, – pranešė Maskvos zoologijos sodas.