Vokietijos mokslininkai išsprendė daugybę metų paleontologams ramybės nedavusią mįslę - kaip šie dantys išgulėjo vienoje vietoje milijonus metų?

Daugelyje planetos vietų rasta tvarkingomis eilėmis išsidėsčiusių dinozaurų dantų. Neaišku, kaip jie išgulėjo vienoje vietoje milijonus metų, nes fosilijos buvo be žandikaulių kaulų, kurie laikytų dantis kartu. Kažkas kitas turėjo tai daryti. Vokiečių mokslininkai pagaliau išsiaiškino kas. Pasirodo, zauropodais vadinami milžiniški žolėdžiai dinozaurai veikiausiai turėjo snapus.

Mokslininkai ištyrė kelių zauropodų dantų eiles. Vieni iš jų buvo kamarazaurai. Rastos gerai išsilaikiusios jų kaukolės. Šie dinozaurai gyveno prieš maždaug 150 mln. metų. Didžiausieji užaugdavo iki 23 m ilgio ir sverdavo 45 t. Tyrimai parodė, kad paprastai jų dantys būdavo mažai nusidėvėję – tik pusė ploto nuo dantų galų iki žandikaulio.

Viršutinė dantų pusė burnos viršuje ir apatinė dantų pusė burnos apačioje buvo įtvirtintos į snapą panašiameorgane. Šį sudarė keratinas – medžiaga, iš kurios susideda paukščių snapai ir mūsų plaukai. Tyrimai taip pat parodė, kad kamarazaurų žandikaulių kauluose buvo mažos ertmės. Jose galėjo būti plonų kraujagyslių, tiekiančių maisto medžiagas snapo audiniams. Snapas veikiausiai saugojo dantis ir laikė juos stabiliai, kai milžiniški dinozaurai ėsdavo tąsius augalus (pvz., paparčius) ir spygliuotas šakas.