Šis žalias smėlis ateina ne puošti paplūdimių - jis gelbės mūsų planetos klimatą

2019 metais įkurta pelno nesiekianti organizacija „Project Vesta“ jau visai greitai atrinktuose paplūdimiuose Karibuose paskleis olivino - silikatų klasės mineralo, turinčio magnio ir geležies silikatų. Ši medžiaga yra pigi ir žalia. Na, žalios spalvos, bet tas žalumas įgyja ir simbolinę reikšmę.

Vandenyno bangos ims skalauti oliviną, po truputį jį skaidydamos. Išsiskyrusios oliviną sudarančios medžiagos ims prisijunginėsi ištirpusį anglies dvideginį. Šis procesas, beje, vyksta ir natūraliai, tačiau šįkart mokslininkai nori gamtai šiek tiek padėti, išbarstydami oliviną ten, kur jo irimas bus paskatintas vandenyno jėgų. Galiausiai, nors ir labai nežymiai, tai sumažins atmosferoje esančio CO2 kiekį.

Šis metodas mokslininkus domina jau 30 metų. Daug tyrimų buvo atlikti prieš pasiekiant dabartinį technologijos lygį. Irdamas olivinas dar gali sumažinti ir vandenynų rūgštingumą, o tai padėtų vandens gyvūnams bei augalams. Kita vertus, negalima atmesti ir neigiamų pasekmių tikimybės.

Kadangi žaliuose paplūdimiuose nesimaudome, tikriausiai žinote, kad olivinas šiaip sau prie vandenyno nesimėto. Niekas negali žinoti, ką gali sukelti taip prie vandens paskleistas olivinas. Mokslininkai baiminasi, kad su juo į vandenį pateks ir šiek tiek nikelio, tačiau jis neturėtų būti toksiškas jūrų organizmams.

„Project Vesta“ savo projekto informaciją atvers ir kitoms organizacijoms. Tai leis panašius projektus vykdyti ir kitose šalyse. Olivinas yra labai pigus CO2 sugavimo būdas - vos 10 dolerių vertės olivino krovinys gali sugerti toną anglies dvideginio. „Project Vesta“ specialistai skaičiuoja, kad jei juo būtų padengta 2 % pasaulio šelfų, pavyktų sugerti 100 % žmogaus CO2 emisijų. Žinoma, tai nebūtų realistiška, tačiau mažesni projektai taip pat būtų naudingi.

Tačiau kol kas reikės laukti pirminių bandymų rezultatų. Sunku būti labai optimistiškiems, tačiau visi dideli atradimai kadaise buvo lydimi skepticizmo.