Atokiausioje Ramiojo vandenyno vietoje aptiko gyvybę: mokslininkai ilgai manė, kad gyvybės čia nėra

Šie nuošalūs vandenys yra pietinio Ramiojo vandenyno verpeto centre, atokiausioje vandenyno vietoje, dar vadinamoje Nemo tašku arba kosminių erdvėlaivių kapinėmis, rašome sciencealert.com.

Ar be sudegusių palydovų dalių tuose tolimuose vandenyse dar kas nors gyvena?

Mokslininkai ilgai manė, kad gyvybės čia nėra. Pietų Ramiojo vandenyno verpetas (angl. South Pacific Gyre; SPG) apima 10 proc. viso vandenyno paviršiaus, bet, vadinant jūrų biologijos terminu, tai – dykuma.

Ir vis tik šioje dykumoje gyvena įvairių darinių, nors organinės gyvybės čia maža dėl kelių veiksnių. Visų pirma, vieta labai toli nuo sausumos, antra, čia maža maistingų medžiagų, o sūkuringos vandens srovės izoliuoja verpeto centrą nuo vandens. Be to, šioje vandenyno dalyje labai didelis UV spindulių kiekis.

Apie gyvybės formas SPG žinoma labai mažai, nes tirti šią vandenyno dykumą labai sunku – tiek dėl didžiulio atokumo, tiek dėl dydžio – jos plotas yra 37 mln. kvadratinių kilometrų.

Tiesa, po neseniai vykusios tarptautinės tyrėjų komandos ekspedicijos gauta šiek tiek žinių apie šiuose vandenyse egzistuojančius mikrobus.

Ekspedicija truko šešias savaites nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. sausio. Vokietijos laivu „FS Sonne“ tyrėjai iš Maxo Planko jūrų mikrobiologijos instituto plaukė nuo Čilės iki Naująją Zelandijos per SPG 7 tūkst. km.

Plaukdami tyrėjai rinko mikrobų populiacijų mėginius nuo 20 iki 5000 m gylyje. Jie naudojosi nauja analizavimo sistema, suteikiančia galimybę dar plaukiant per 35 valandas ištirti genetines sekas ir suklasifikuoti organinius mėginius.

„Nustebome, aptikę Pietų Ramiojo vandenyno paviršiuje trečdaliu mažiau ląstelių nei Atlanto vandenyno verpetuose, – 2019 m. liepą sakė mikrobiologas ir ekologas Bernhardas Fuchsas. – Tokio mažo ląstelių kiekio dar nebuvo aptikta vandenynų paviršiniuose vandenyse.“

Tyrėjų komanda užfiksavo 20 pagrindinių bakterinių klodų. Daugumą šių organizmų mokslininkai jau buvo aptikę anksčiau, tai – SAR11, SAR116, SAR86, Prochlorococcus ir kt. organizmai.

Apibendrinant galima teigti – surinkti pavyzdžiai patvirtino, kad SPG yra unikalus, ultraoligotropinis (mažo biologinio produktyvumo) arealas, kuriame dėl mažo kiekio maistingų medžiagų auga tik tam tikri oligotropiniai organizmai ir prie ekstremalių fizinių ir cheminių sąlygų prisitaikiusioms gyvybės formoms.

Taigi SPG nereabilituota ir kol kas dar vadinama dykuma, kita vertus, yra ir šviesioji pusė – atokūs, beveik be gyvybės vandenys laikomi švariausiais pasaulyje.

Straipsnis apie dykumą vandenyne publikuotas leidinyje „Environmental Microbiology“.