Augalų bendravimas yra sudėtingesnis nei manyta - elektrinius signalus jie perduoda po žeme

Pasitelkus eksperimentus ir matematinius modelius, paremtus diferencialinėmis lygtimis, mokslininkai tyrinėjo, kaip veikia šie elektros signalai. Tiesa, net ir atlikus tyrimus, nėra aišku, kokias žinutes augalai siekia siųsti kitiems augalams.

Tai nėra pirmas šios mokslininkų komandos eksperimentas, kurio metu buvo tyrinėjamos požeminių žinučių siuntimo funkcijos naudojant elektrinę stimuliaciją kaip būdą išmėginti, kaip signalai yra perduodami augalams esant net ir skirtinguose dirvožemiuose.

Elektros inžinierius Yuri Shtessel iš Alabamos universiteto Hantsvilyje (JAV) sako, kad jie panaudojo matematinį modelį, skirtą simuliuoti tyrinėjamus procesus kompiuteryje – vietoje brangių ir ilgai trunkančių eksperimentų.

Biochemikas Alexanderis Volkovas iš Oakwoodo universiteto ir Y.Shtesselis išbandė komunikaciją tarp skirtingų rūšių augalų skirtinguose vazonuose – tiek esant oro tarpui, tiek jo nesant.

Be juos jungiančio elektros laidininko ryšys nutrūko. Prijungus elektrinę vielutę, ryšys buvo atkurtas ir pilnai funkcionavo – o tai rodo, kad ryšio tarp augalų palaikymui galima panaudoti bet kokį elektros laidininką.

Dar daugiau – signalų siuntimo tinklas išlikdavo tarp įvairių rūšių augalų: šiame tyrime buvo naudojami alavijai ir kopūstiniai augalai, o ankstesniuose eksperimentuose buvo tyrinėjamas ryšys tarp pomidorų. Paaiškėjo, kad komunikavimas išlieka ir tarp skirtingų rūšių augalų.

Y.Shtesselis sako, kad, jo manymu, visai įmanoma, jog signalai gali būti siunčiami per šaknų tinklą ir sklinda bendru dirvožemiu, tarkime, iš pomidoro augalo į ąžuolą. Anot jo, šiuo atveju dirvožemis atlieka laidininko funkciją.

Nors šiame naujame tyrime nėra tvirtų išvadų apie tai, ką tarpusavyje komunikuoja augalai ir kiek šios informacijos siunčiama tyčia, o kiek – atsitiktinai, nėra, vis dėlto tyrimas atskleidžia žinučių apie grėsmę augalams, jų augimą ar augalų judėjimą potencialą.

Tyrimas taip pat rodo, kad mikorizės tinklas dirvožemyje, kuris buvo nustatytas ir ankstesniuose tyrimuose, nėra būtinai reikalingas augalų komunikacijao – o tai iškelia įdomių klausimų ateities tyrimams.

Pridėjus tai prie kitų įdomių atradimų apie augalus – nuo to, kaip jie reaguoja į prisilietimus iki to, kaip mes galėtume potencialiai su jais bendrauti – tai suteikia įdomių kelių ateities tyrimams.

Y.Schtesselis sako, kad dar nebuvo atliktas joks tyrimas apie perduodamų elektros signalų pažintinį apdorojimą. Dar vienas potencialus tyrimas galėtų būti atliktas apie tai, kaip augalai perduoda elektros signalus oru. Anot jo, tai dar viena sritis, kuri iki šiol dar nebuvo ištyrinėta.

Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Communicative & Integrative Biology“.