Pagrindiniai ženklai, kad jūsų šuo sensta - kaip padėti vyresniam augintiniui?

Senėjimas – individualus procesas Vidutinių ir mažų veislių šunys sensta gerokai vėliau nei dideli šunys – vidutinių ir mažų šunų senatvė prasideda daugmaž 12-15 gyvenimo metais. Didžiųjų veislių, pavyzdžiui, vokiečių aviganių ar labradorų retriverių, šunys senjorais gali būti vadinami sulaukę vos 5-7 metų.

Šuns dydžio ir amžiaus ryšys yra paprastas: kuo didesnis šuo, tuo mažesnė jo gyvenimo trukmė. Senėjimo procesų pradžią lemia ne tik šuns veislė ir dydis.

Didelės įtakos turi šuns imuninė sistema, sveikatos būklė, svoris, persirgtos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai. Pirmuosius senatvės požymius pastebėti nesunku: tai žylantis kailis, mažėjanti energija ir nusilpusi ištvermė, pagrindinių pojūčių (uoslės, regos, klausos) sutrikimai, sustabarėję sąnariai.

Tinkamas maistas ir streso nekelianti aplinka

Kai kurie šunys dėl senatvinių sveikatos sutrikimų pasižymi mažesniu nei įprasta apetitu. Kitų šunų apetitas nesikeičia, tačiau pasikeičia suvartojamos energijos kiekis: vyresnio amžiaus šunys juda mažiau, todėl suvartojamo maisto kiekis turėtų būti mažesnis ir neviršyti suvartojamų kalorijų kiekio. Abiem atvejais rekomenduojama senyvo amžiaus keturkojį šerti maistu, skirtu būtent vyresnio amžiaus šunims.

Vyresniems šunims subalansuoto sauso maisto arba konservų šunims formulė užtikrina papildomą vyresniame amžiuje reikiamų vitaminų ir mineralų kiekį. Toks ėdalas yra lengviau kramtomas ir virškinamas. O jo granulės taip pat teigiamai veikia dantis, juos apvalydamos ir tokiu būdu apsaugodamos nuo periodontito.

Senyvo amžiaus šunims reikia daugiau poilsio ir ramybės. Keturkojo senatvė bus lengvesnė, jei pasirūpinsite kokybiška šuns poilsio erdve, apsaugosite jį nuo triukšmo ir šurmulio bei staigių gyvenamosios aplinkos pokyčių.

Ligų prevencija ir subalansuotas fizinis krūvis

Senstantis augintinis reikalauja papildomo šeimininko dėmesio. Kitaip sakant, labai svarbu nuolat stebėti ir reaguoti į bet kokius šuns sveikatos sutrikimus ir elgesio pokyčius.

Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus šunims būdingus inkstų funkcijos sutrikimus išduoda padažnėjęs šlapinimasis ir padidėjęs troškulys. Kai kuriuos ligų simptomus šuns organizmas geba „paslėpti“. Dėl šios priežasties būtina periodiškai lankytis pas veterinarą.

Lengviau susidoroti su ligomis ir sustiprinti šuns imunitetą padeda vitaminų ir maisto papildų vartojimas. Nusprendus praturtinti augintinio mitybą maisto papildais, rekomenduojama pasitarti su veterinaru. Taip pat senyvo amžiaus keturkojus reikėtų saugoti nuo skersvėjų, šalčio, karščio, drėgmės, lietingo ir vėjuoto oro.

Tai padeda išvengti peršalimo, sąnarių ir kitų organų sistemų pakenkimų. Kartais šunys senatvėje ima darytis apatiški: jie nereaguoja į komandas, kaukia ar loja dėl nepagrįstų priežasčių, nuolat būna mieguisti. Tai šunų depresijos požymiai. Susidoroti su senatvine depresija padeda tinkamas šuns užimtumas ir pasivaikščiojimai gryname ore.

Lėti pasivaikščiojimai lauke kartu padeda subalansuoti fizinį krūvį bei veikia kaip antsvorio prevencija. Tačiau svarbu pernelyg nenuvarginti vyresnio amžiaus keturkojų: senyvo amžiaus šunims netinka greitas bėgimas, ilgi ir ištvermės reikalaujantys maršrutai.