Štai kur buvo Vilnius prieš milijonus metų: žemėlapis parodo, kur seniau driekėsi jūsų gimtasis miestas

Sausumos masyvai kitados buvo susijungę į superkontinentus, kurie vėliau sutrūkinėjo, atsiskyrė ir jų dalys nutolo vienos nuo kitų. Per 4,5 milijardo metų mūsų planetos gyvavimo istoriją atskiros sausumos dalys ne kartą vėlei susijungė ir vėliai atsiskyrė.

Turint omeny vykusias permainas, tenka konstatuoti, kad gimtasis jūsų miestas po pasaulį pakeliavo daug įvairesniais maršrutais negu jūs. Apsilankius jau keletą metų veikiančioje interneto svetainėje galima išsiaiškinti, kaip kito vietos, kurioje dabar gyvenate, koordinatės per šimtais milijonų metų skaičiuojamą laikotarpį, rašoma portale sciencealert.com.

Minėta svetainė vadinasi „Ancient Earth Globe“. Jos įkūrėjas – paleontologas Ianas Websteris. Svetainėje galima rasti paleogeografinių žemėlapių, sudarytų vykdant geologo ir paleogeografo Christopherio Scotese‘o inicijuotą projektą PALEOMAPS, taip pat geomokslinių duomenų iš laisvo naudojimo programinės įrangos „GPlates“ saugyklos. Žemėlapius galite išbandyti ČIA.

Pažiūrėkime, kur buvo Vilnius prieš 340 milijonų metų. Pati Lietuva tuo metu buvo apsupta vandens, o teritorijos, kur šiandien yra Rusija, Italija ir daugybė kitų valstybių – buvo po vandeniu. O štai prieš 600 milijonus metų, Lietuvos teritorija buvo padengta storu ledo sluoksniu.

„Tai, kad geologai surinko tiek duomenų, jog tapo įmanoma sužinoti, kurioje vietoje prieš 750 mln. metų buvo mano namai, man kelia tikrą nuostabą, taigi, ir pamaniau, kad ši atrakcija patiktų kiekvienam“, – 2018-aisiais svetainės įkūrėjas rašė portale „Hacker News“.

„Nors naudojant plokščių tektonikos modelius pavyksta gauti tikslius rezultatus, vietovės nuorodą vis tiek reikėtų laikyti apytiksle: dalykas tas, kad patikrinti jos tikslumo tiesiog neįmanoma. Atlikęs daugybę testų įsitikinau, kad naudojant įvairius modelius gaunami rezultatai gerokai skiriasi vieni nuo kitų. Būtent šį modelį pasirinkau todėl, kad jis labiausiai pripažintas ir apima ilgiausią laiko atkarpą.“

Naudojant sudėtinę priemonę pavyksta sugrąžinti Žemę į laiką prieš 750 mln. metų. Tai nėra visas planetos gyvavimo laikotarpis, bet metą, kai egzistavo keturi superkontinentai – Panotija, Gondvana, Laurentija ir Pangėja, jisai apima.

Atidarytas žemėlapis atitinka prieš 240 mln. metų buvusį planetos vaizdą. Šie metai sutampa su viduriniu triaso periodu, kai Žemėje dominavo Pangėja – paskutinis superkontinentas, egzistavęs prieš Žemės, kokią ją žinome dabar, susiformavimą. Gyvybė tuo metu vėl ėmė atsigauti po 10–12 mln. metų anksčiau įvykusio vadinamojo permo–triaso rūšių išnykimo – planetoje vėl ėmė veistis dinozaurai ir žinduoliai.

Naudojantis dešinėje esančiu išplečiamuoju meniu galima pamatyti, kaip Žemė atrodė vykstant konkretiems įvykiams, nors tenka paminėti, kad I. Websterio „GitHub“ saugykla, iš kurios į svetainę įkeliami vaizdai, buvo atnaujinta prieš penketą metų, todėl kai kurie duomenys gali būti pasenę.

Datas, žinoma, galima rinktis ir savo nuožiūra. Tam skirtas puslapio centre esantis išplečiamasis meniu. Na, o į viršutiniame kairiajame kampe esantį teksto lauką galima įvesti, pavyzdžiui, miesto pavadinimą ir stebėti, kaip, bėgant amžiams, kito to miesto buvimo vieta. Kad būtų paprasčiau orientuotis, pateikti ir šiandienio Žemės vaizdo kontūrai.

„Veikianti programa nustato svetainės lankytojo įvestos vietovės geografinį kodą, o tada, naudodama Ch. Scotese‘o pasiūlytus modelius, suranda vietą, kurioje vietovė buvo prieš daugybę metų, – kalbėjo I. Websteris kanalui CNN. – Pavyko sukurti interaktyviąją planetos vizualizavimo ir geokodavimo priemonę, taip pat integruoti „GPlates“ duomenis.“

Sugrįžti į praeitį ir sužinoti, kad jūsų namai prieš milijonus metų būtų stovėję ant vandenyno dugno, be galo įdomu. Lankantis svetainėje nesunku įsitikinti, kad viskas, net ir mūsų Žemė, su laiku kinta.