Jūs nesate toks unikalus kaip šis omaras - Bananas yra vienas iš 30 milijonų

Kai omarų žvejys Marlyis Babbas Meino įlankoje sugavo geltoną omarą, jis tikriausiai gerai nesuprato, koks retas šis įvykis iš tikrųjų yra. Iš tikrųjų, Babbas turėjo didesnę tikimybę tapti JAV prezidentu nei kada nors pamatyti tokį omarą. Gerai tai, kad jis nesugalvojo jo suvalgyti ar tiesiog pasilikti sau, o patikėjo jį Naujosios Anglijos Universiteto mokslininkams, kurie jį pavadino Bananu.

Iš tikrųjų, geltoni omarai nėra kažkokia atskira omarų rūšis. Tiesiog šie gyvūnai turi tam tikrą genetinę mutaciją, kuri pakeičia jų kiauto pigmentinę struktūrą. Rezultatas - šviesesnė spalva nei kitų omarų. Bananas ypatingas tuo, kad jo spalva yra visiškai kitokia - jis yra geltonas.

Mėlyni omarai taip pat yra labai reti, todėl jų nuotraukos socialiniuose tinkluose sulaukia labai daug dėmesio. Tačiau tikėtina, kad vienas mėlynasis omaras pasitaikys tarp 2 milijonų omarų. Tuo tarpu Bananas yra vienas iš 30 milijonų. Mokslininkai tyrinės Bananą, o tada jis tikriausiai taps saugomu pavyzdžiu.

Šiuo metu mokslininkai omarus tiria labai intensyviai. Šie gyvūnai yra labai populiarus maistas ir pragyvenimo šaltinis įvairioms pakrančių bendruomenėms. Tačiau mokslininkus domina tai, kaip omarai prisitaiko išlikti kintančio klimato sąlygomis. Tuo pat metu kai kyla vandenynų temperatūra, vanduo ir rūgštėja. Manoma, kad tai gali paveikti omarų kiautus, galimybės išlikti ir daugintis.

Manote, kad omarai žmonėms nėra tokie svarbūs? 1961-1963 metais Prancūzija ir Brazilija buvo įsivėlusios į rimtą konfliktą, kuris iš tikrųjų galėjo peraugti į karą. Prancūzijos žvejai norėjo netoli Brazilijos gaudyti omarus. Žvejoti ten buvo galima, tačiau šalys susiginčijo, ar Brazilija neturi išskirtinių teisių į omarus? Didžiausia Pietų Amerikos valstybė teigė, kad omarai nėra žuvys - jie neplaukia, o vaikšto ant kontinentinio šleifo, kuris priklauso Brazilijai. Tuo tarpu Prancūzija teigė, kad omarai nesiskiria nuo žuvų, kurias ten gaudyti galima. Prancūzų žvejus lydėjo karo laivai, virš jų sukiojosi brazilų bombonešiai, bet galiausiai konfliktą išsprendė Brazilija tiesiog padidindama savo teritorinių vandenų plotą. 1964 metais Brazilija ir Prancūzija pasiekė susitarimą, kuris buvo naudingas abiems pusėms.