10 pasaulio gamtinių lobių, kuriuos galime prarasti: kasmet net po 1 metrą senkanti Negyvoji jūra, skęstantys Maldyvai ir Kilimandžaras be sniego

Amazonės atogrąžų miškai

Drėgnieji Amazonės miškai yra patys didžiausi atogrąžų miškai pasaulyje. Jie pagamina maždaug 20 proc. viso planetos deguonies. Tai tikri planetos plaučiai ir milžiniška gamtinė vaistinė: šiuose miškuose aptikta didžiausia augalų įvairovė pasaulyje. Kirsdami ir degindami šiuos miškus, vietos ūkininkai ruošia plotus žemdirbystei – ir tuo pačiu trikdo visą ekosistemą. Kritulių kiekis šiuose miškuose jau dabar yra ketvirtadaliu mažesnis. Prognozuojama, kad didelė dalis šių miškų ateityje virs savana.

Didysis barjerinis rifas

Tai stambiausias pasaulyje gamtinis objektas, kurį yra suformavę gyvi organizmai. Šalia Australijos krantų aptinkama maždaug 400 rūšių koralų, 500 rūšių žuvų ir 4000 įvairių moliuskų. Jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakils 1,5 laipsnio pagal Celcijų, Didysis barjerinis rifas iki 2100 metų gali žūti. Pakilus temperatūrai, žūva polipuose gyvenantys vandens augalai, o be jų koralai nustoja augti, praranda spalvą. Pusė koralų jau dabar yra išnykę.

Galapagų salų rojus

Galapagų salos, esančios už 1000 km į vakarus nuo Pietų Amerikos, yra įtrauktos tarp UNESCO pasaulio paveldo objektų. Čia aptinkama unikali flora ir fauna, įskaitant milžiniškus vėžlius, pingvinus bei galapagines jūrų iguanas. Tačiau šiam rojaus kampeliui pavojų kelia turistų srautai, plastiko šiukšlės jūroje, invazinės gyvūnų bei augalų rūšys, intensyvi žvejyba. Daug žalos šioms saloms padarė ir 2019 metaias įvykusi naftos katastrofa.

Tirpstantys ledynai ir turizmas Himalajuose

1980 metais alpinistas iš Pietų Tirolio Reinhordas Messneris tapo pirmuoju žmogumi, kuris pats vienas be papildomo deguonies įkopė į Everestą. Šiandien aukščiausia pasaulio viršukalnė yra visiškai sukomercinta. Į ją jau buvo kopiama daugiau kaip 10 tūkst. kartų. Kiekvienas turistas kalno šlaituose palieka nemažai šiukšlių. Himalajų ledynams pavojų taip pat kelia ir pasaulinis atšilimas.

Joshua medžių parkas be Joshua medžių?

Joshua medžiai to paties pavadinimo JAV nacionaliniame parke iki 2100 metų gali išnykti, nes ten tampa vis karščiau. Šis dykumų augalas išgyvena tik sistemoje su kitomis rūšimis. Padidėjusi sausra kenkia šio augalo sodinukams, o aukštesnėse ir vėsesnėse vietovėse vis mažiau lieka jukos kandžių, kurios apdulkina Joshua medžio žiedus. Šiuo metu Joshua medžių parke auga daugiau žolių, o jos didina gaisrų tikimybę.

Kilimandžaras be sniego?

Kilimandžaro masyve stūksantis ugnikalnis Kibo yra aukščiausias Afrikos kalnas ir Tanzanijos simbolis. 5 895 m aukštyje jo viršūnę dengia ledo kepurė. Tačiau nuo 1912 iki 2009 metų Kibo neteko iki 85 proc. ledo paviršiaus. Mokslininkai mano, kad ledas tirpsta dėl pasaulinio atšilimo.

Pernelyg daug turistų Maču Pikču griuvėsiuose

Viena iš populiariausių turistinių krypčių Pietų Amerikoje – sugriuvęs Maču Pikču miestas Peru Andų kalnuose. Šį miestą (iki COVID-19 pandemijos) kasmet aplankydavo daugiau kaip 1,5 mln. turistų, kurie kėlė grėsmę šiai senovinei ir ekologiškai pažeidžiamai vietovei. UNESCO rekomendavo apriboti turistų skaičių, nes masiniai pasivaikščiojimai kenkia statinių stabilumui.

Maldyvai gali dingti po vandeniu

Daug kas veržiasi aplankyti Maldyvus, kol ši atolų grupė Indijos vandenyne dar egzistuoja. Jokia kita transporto rūšis nedaro tokio neigiamo poveikio aplinkai, kaip lėktuvai. Didžiuliai lėktuvų CO2 kiekiai šildo Žemės paviršių. Pasekmė: jūros lygis jau dabar kyla iki 3,7 mm kasmet. Vidutinis Maldyvų aukštis – 1,5 m virš jūros lygio. Taigi šioms saloms kiekvienu milimetru padidėjęs jūros lygis jau yra labai daug.

Nikaragvos ežero idilės pabaiga

Ateityje vietoje irklinių valčių čia plaukios sunkiasvoriai konteineriniai laivai. Daug ginčų keliantis Nikaragvos kanalas turėtų sujungti Ramiojo ir Atlanto vandenynus, tačiau jo maršrutas eina per Nikaragvos ežerą – didžiausią gėlo vandens telkinį Lotynų Amerikoje. Planuose taip pat numatoma perkelti į kitas vietas dešimtis tūkstančių gyventojų. Ekologams didelį nerimą kelia galimos pasekmės ežero ekosistemai ir gyventojų aprūpinimas geriamu vandeniu.

Negyvoji jūra pamažu senka

Negyvoji jūra yra pati žemiausia žmogui pasiekiama vieta Žemėje – 420 m žemiau jūros lygio. Tūkstančius metų yra žinomos šios jūros gydomosios savybės. Tačiau ši jūra pamažu senka. Geriamojo vandens pumpavimas Jordanijoje, iš kur į Negyvąją jūrą patenka iki 80 proc. vandens, lemia tai, kad šiaurinėje šalies dalyje gruntinių vandenų lygis krinta iki 1 m per metus. Galbūt išsaugoti Negyvąją jūrą padėtų kanalas iš Raudonosios jūros, tačiau jis kelia daug ginčų.