Pergyveno dinozaurus ir tapo pažangiausiais iš visų roplių: kas nulėmė tokią didelę krokodilų išgyvenimo sėkmę?

Tačiau krokodilų sėkmę lėmė daugybė veiksnių. Krokodilai beveik neturi natūralių priešų, jų kūną dengia daugybė kaulinių plokštelių, jie turi stiprų žandikaulį, kuris pajėgus sutraiškyti tiek kaulus, tiek metalą. Visa tai lemia, kad krokodilas yra itin tvirtas sutvėrimas. Jis gali išgyventi net ir po sunkių sužeidimų – tokių kaip nutraukta galūnė ar uodega, gyvūnas taip pat turi stiprią imuninę sistemą, kuri jam leidžia išgyventi ištisus dešimtmečius.

Tačiau krokodilų prisitaikymą lėmė ne tik šie veiksniai. Viena esminių krokodilų prisitaikymo priežasčių yra gana primityvi – šaltakraujiškumas. Kaip ir visi ropliai, krokodilai yra ektotermai – o tai reiškia, kad šilumą jie gauna iš aplinkos.

Krokodilai išsivystė elgesio modelį, kuris jiems leidžia kontroliuoti savo kūno temperatūrą: jie kepinasi saulėje, kai šalta, ir ieško pavėsio, kai karšta. Ektotermams nebūtina reguliariai maitintis, kad galėtų sušildyti savo kūną – todėl jie kaupia didelius energijos kiekius, kuriuos gali panaudoti vėliau. Krokodilo medžiagų apykaita yra taip evoliucionavusi, kad jo kūnas kaupia ir panaudoja beveik visą suvartotą maistą. Tai yra viena priežasčių, dėl ko dideli krokodilai gali išgyventi daugiau nei metus nieko neėdę. Ekstremaliomis situacijomis krokodilai geba tarsi išsijungti – ir išgyventi iš savo kūne sukauptų atsargų ilgą laiko tarpą.

Tačiau dauguma krokodilų ėda žymiai dažniau. Tiesą sakant, vidutinis krokodilas ėda apie 50 pilnaverčių kartų per metus. O kai badauja, krokodilai tikrai nėra išrankūs. Teigiama, kad jie tokiais atvejais gali suėsti bet ką, ką tik gali sugauti. Šie sutvėrimai pasižymi itin prisitaikančia mityba. Didesni krokodilai ėda didesnius žinduolius ir paukščius, tačiau jie taip pat ėda žuvis ir moliuskus – tokius kaip sraiges. Sunkiais laikais jie net ėda dvėseną. Tiesą sakant, krokodilai suės bet ką, kas pasitaikys jų kelyje. O tai praktiškai reiškia viską.

Krokodilai turi rūgštingiausią skrandį iš visų stuburinių gyvūnų – o tai leidžia jiems suvirškinti kaulus, ragus, kanopas ar kiautus. Kitaip tariant, krokodilai nepalieka likučių. O visokie kieti objektai krokodilams atstoja „skrandžio akmenis“ ir padeda susmulkinti maistą. Nors krokodilai nesirenka maisto, jų socialinis gyvenimas yra kiek sudėtingesnis. Krokodilai yra labiau socialūs nei kiti ropliai.

Nors šie gyvūnai dažniausiai gyvena vieni, jie grupuojasi svarbioms veikloms – tokioms kaip medžiojimas ar jauniklių auginimas. Krokodilai ne tik atpažįsta vienas kitą, bet ir suformuoja ilgalaikius santykius. Jie mėgsta hierarchiją ir komunikuoja pasitelkdami vokalizaciją, laikyseną, cheminius signalus – ir netgi prisilietimus.

Krokodilų smegenys yra sudėtingesni nei kitų roplių. Šie galingi plėšrūnai taip pat turi puikią uoslę ir įspūdingą garso suvokimą. Mokslininkai išsiaiškino, kad norint pagauti krokodilą, kaskart reikia naudoti vis kitokią techniką.

Krokodilai pademonstravo elgesio, fiziologinį ir struktūrinį prisitaikymą, kuris jiems leido išgyventi šimtus milijonų metų – tačiau susidūrimas su žmogumi jiems gali būti sunkiausias iššūkis iš visų. Pasinaudodami aplinkosauginiu švietimu ir gyvenviečių plėtimu, žmonės gali užtikrinti šių gyvūnų ateitį dar daugybei metų.