Posakis „prasmek skradžiai žemės“ įgauna naują prasmę: Kalifornijos žemdirbystės sostinė vos per 14 metų nugrimzdo net iki 3,3 metro - kas čia dedasi?

Kokoranas yra įdomi vieta geologams, nes miestelis smenga žemyn. Plika akimi to pastebėti neįmanoma, tačiau NASA duomenys rodo, kad per pastaruosius 14 metų kai kurios Kokorano dalys žemyn smigo net daugiau nei 3,3 metrus. Šis procesas tęsiasi ir toliau, todėl jau dabar reikia pradėti galvoti, kaip Kokoranas atrodys ateityje. Ar žmonės teks išsikraustyti?

Tai, kad Kokoranas yra svarbus žemdirbystės centras, yra jo klestėjimo ir smukimo priežastis. Ekonominio klestėjimo ir fizinio smukimo. Mat žemdirbystei reikia labai daug vandens. Karštojoje Kalifornijoje nėra pakankamai upių, kurių vandenį būtų galima panaudoti laistymui ir girdymui. Taigi, naudojami gręžiniai, mat po Kokoranu yra didžiulis vandens telkinys. Juo naudojasi jau ne viena ūkininkų karta. Ir labai didelės žemdirbystės kompanijos.

Geologai teigia, kad vandens gręžiniai išeikvojo požeminių rezervuarų atsargas ir žemė ėmė smigti gilyn. Tik klausimas, ką dabar daryti?

Na, visų pirma teks pasirūpinti infrastruktūra, tokia kaip elektros tinklai. Kadangi Kokoranas smenga nevienodu greičiu, tikėtina, kad pradės trūkinėti ir vietinės vandentiekio ir elektros linijos. Norint išsaugoti miestelį, reikia riboti vandens naudojimą. Kitaip Kokoranas ir toliau leisis žemyn ir galiausiai įvyks kokia nors nelaimė.

Kokorano smigimas žemyn yra pakankamai keistas reiškinys jau vien dėl to, kad tai sunku pastebėti. Leidžiasi labai didelis plotas, todėl miestelio gyventojai gali stebėti tik ženklus - įtrūkimus asfalte, besikeičiantį kraštovaizdį ir smegduobes. Panašus likimas anksčiau kamuodavo buvusius kalnakasių miestelius. Dabar, atrodo, tai vyksta ir su intensyviai vandenį naudojančiais regionais. Ypač sausojoje Kalifornijoje.