Mokslininkai: gali būti, kad žmonių civilizaciją nulėmė kosminės kilmės katastrofa

Mokslininkai mano, kad kometos nuolaužų spiečius prieš 13 000 metų galėjo įsirėžti į Žemės paviršių – ir kas galėjo būti katastrofiškiausias įvykis po to, kai maždaug prieš 66 milijonus metų Čiksulubo incidentas pražudė didžiuosius Žemės dinozaurus. Naujame tyrime komanda, vadovaujama Edinburgo universiteto (Škotija) mokslininko Martino Sweatmano, ištyrė kosminį smūgį ir tai, kaip jis galėjo suformuoti žmonių bendruomenių atsiradimą bei vystymąsi Žemėje.

Nors pirmieji Homo sapiens atsirado prieš 200 000-300 000 metų – t. y. daug anksčiau, nei šis kosminis incidentas – mokslininkai nustatė, kad ši kometos katastrofa iš tikrųjų sutapo su reikšmingais pokyčiais, kaip žmonių visuomenės keitė pačios save.

Mokslininkai tyrė teoriją, kad kometa prieš 13 000 metų rėžėsi į Žemę, išanalizuodami geologinius duomenis iš tų sričių Šiaurės Amerikoje ir Grenlandijoje, kur, kaip manoma, ir galėjo įvykti pats susidūrimas. Jie rado didelį platinos kiekį – tai įrodo buvus itin aukštą temperatūrą, kuri galėjo ištirpdyti medžiagas toje vietoje – ir nanodeimantus, apie kuriuos mokslininkai žino, kad jie gali susidaryti sprogimų metu ar egzistuoti kometose.

Šis darbas remiasi ankstesniais tyrimais, kurie rodo, kad kosminis smūgis galėjo nutikti prieš neolito laikotarpio pradžią – vėlyviausiąją akmens amžiaus dalį, kurios metu vyko daugybė svarbiausių žmonių civilizacijos pokyčių, įskaitant reikšmingus žingsnius žemės ūkio srityje, architektūroje ir akmens įrankių gamyboje.

Šiuo istorijos laikotarpiu žmonės vadinamajame „derlingajame pusmėnulyje“, apimančiame šalis, kurias šiandien žinome kaip Egiptą, Iraką ir Libaną, nutolo nuo klajoklių, medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdo ir pradėjo kurti nuolatines gyvenvietes.

„Atrodo, kad ši didelė kosminė katastrofa buvo įamžinta ant milžiniškų akmeninių Göbekli Tepe stulpų [Turkijoje], galbūt pirmojoje pasaulio šventykloje, kuri siejama su civilizacijos pradžia Pietvakarių Azijos derlingajame pusmėnulyje. Ar kaip tik – civilizacija prasidėjo su trenksmu?“, – rašoma M.Sweatmano pranešime.

Nors naujasis tiriamasis darbas yra įdomus ir įtaigus, komanda pripažįsta, kad reikia daugiau įrodymų ir daugiau tyrimų, kad geriau suprastume, kaip šis poveikis galėjo paveikti pasaulio klimatą – ir galiausiai žmonių civilizacijas, sakoma pranešime.

Mokslinis darbas publikuotas moksliniame žurnale „Earth-Science Reviews“.

Parengta pagal „Live Science“.