Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Mokslininkai: plastikų perdirbimo paslaptis glūdi karvių skrandžiuose - kaip tai įmanoma?

2021-07-11

(0)

(10)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	15min.lt

Plastikas - viena opiausių XXI a. aplinkosaugos problemų. Kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždūsta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, o pats plastikas visiškai suyra per 500 metų. Mokslininkai aktyviai ieško sprendimų didėjančiam plastiko užterštumui spręsti, ir vienas iš jų, pasirodo, glūdi karvių skrandžiuose.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naudingieji fermentai

Iš karvių skrandžių išgauti mikrobai gali suvirškinti tam tikrų rūšių plastiką, įskaitant polietileno tereftalatą (PET), naudojamą sodos gėrimų buteliuose, maisto pakuotėse ir sintetiniuose audiniuose.

Šiuos mikrobus mokslininkai aptiko skystyje, paimtame iš prieskrandžio. Minesotos universiteto duomenimis, prieskrandis yra šių mikrobų, kurie virškina arba fermentuoja karvės ar kito atrajotojo suvalgytą maistą, inkubatorius. Tyrėjai įtarė, kad kai kurie mikrobai, slypintys karvės prieskrandyje, turėtų gebėti virškinti poliesterius – medžiagas, kurių sudedamosios molekulės yra sujungtos vadinamosiomis esterių grupėmis.

Taip yra todėl, kad dėl savo žolėdžių mitybos karvės vartoja natūralų augalų gaminamą poliesterį, vadinamą kutinu. Sintetinis poliesteris PET turi panašią cheminę struktūrą kaip ir ši natūrali medžiaga. Kutinas sudaro didžiąją dalį kutikulės ir jo gausu pomidorų ar obuolių žievelėse, portalui „Live Science“ pasakojo tyrimo autorė Doris Ribitsch, Vienos gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universiteto vyresnioji mokslininkė.

Gali skaidyti plastiką

D.Ribitsch ir jos kolegos anksčiau tokius fermentus išskyrė iš mikrobų ir suprato, kad karvės gali būti panašių poliesterį graužiančių vabalų šaltinis. „Šie gyvūnai suvalgo ir suardo daug augalinės medžiagos, todėl labai tikėtina, kad karvių skrandžiuose galima rasti tokių mikrobų“, – sakė ji.

Ir iš tiesų, savo naujame tyrime, liepos 2d. paskelbtas žurnale „Frontiers in Bioengineering and Biotechnology“, mokslininkai nustatė, kad mikrobai iš karvių skrandžio gali skaidyti ne tik PET, bet ir du kitus plastikus – polibutileno adipato tereftalatą (PBAT), naudojamą kompostuojamuose plastikiniuose maišeliuose, ir polietileno furanoatą (PEF), pagamintą iš atsinaujinančių augalinės kilmės medžiagų.

Ateityje D.Ribitsch ir jos komanda nori išsamiai apibūdinti plastiku mintančias bakterijas, esančias skrandžio skystyje, ir nustatyti, kokius specifinius fermentus bakterijos naudoja plastikui skaidyti. Jei jie nustatys fermentus, kurie galėtų būti naudingi perdirbimui, jie galės genetiškai sukurti mikrobus, kurie gamintų tuos fermentus dideliais kiekiais, nereikės rinkti minėtų mikrobų tiesiai iš karvių skrandžių. Tokiu būdu fermentus galima lengvai ir nebrangiai gaminti, kad juos būtų galima naudoti pramoniniu mastu.

D.Ribitsch teigimu, jos komanda taip pat ieško mikrobų, galinčių vartoti polietileną, ir svarsto, ar jie taip pat nesislepia karvių skrandžiuose.