Mažai kam žinoma pandų politika: įsigyti šiuos gyvūnus yra sunkiau, nei atrodo

Diplomatinis įrankis

Pats žodis „panda“ yra kilęs iš nepalietiško pavadinimo „nigalya poonya“, reiškiančio „bambukų valgytoją“. Nors didžioji panda yra klasifikuojama plėšriesiems žinduoliams, ji yra žolėdė.

Šie neoficialūs Kinijos talismanai jau seniai tapo šalies diplomatinių strategijų dalimi, o jos vadovai jais naudojasi formuodami šalies, kaip geranoriškos supervalstybės, įvaizdį.

Nors iki 1982 m. Kinijos vyriausybė didžiules pandas dovanodavo šalims kaip geros valios ir draugystės ženklą, tačiau dėl mažėjančio jų skaičiaus šiuo metu vykdoma jų skolinimo politika.

Dabar pandos paprastai skolinamos poromis 10 metų laikotarpiui, o metinė suma siekia 1 milijoną JAV dolerių. Į šią sumą net neįskaičiuoti brangūs pašarai, priežiūra ir specialūs aptvarai, reikalingi vienai pandai prižiūrėti.

Pranešama, kad Kinija taip pat ima vienkartinį 400 000 JAV dolerių mokestį už kiekvieną užsienio zoologijos sode gimusį jauniklį.

Pastaraisiais dešimtmečiais didžiosios pandos, kurios yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) logotipas, taip pat tapo laukinės gamtos išsaugojimo sinonimu, o pačios pandos tapo klestinčia pramone.

Kaip šalis įsigyja pandų?

Neatsitiktinai šalys, kuriose yra pandų, įskaitant Jungtines Valstijas, Japoniją ir Pietų Korėją, taip pat yra vienos svarbiausių Kinijos prekybos partnerių.

Naujausiais Kinijos Čengdu milžiniškų pandų veisimo mokslinių tyrimų bazės duomenimis, šiuo metu 22 zoologijos sodams visame pasaulyje yra skolinamos 60 didžiųjų pandų.

Richardas McGregoris iš Lowy instituto ABC sakė, kad didžiosios pandos yra „diplomatinė priemonė, dovanojama nusipelniusiems partneriams kaip draugystės gestas“.

Bene garsiausias pandų diplomatijos pavyzdys buvo 1972 m., kai po buvusio JAV prezidento Ričardo Niksono vizito Pekine Kinija perdavė Ling Ling ir Hsing Hsing Vašingtono nacionaliniam zoologijos sodui.

Šios dvi pandos buvo laikomos Kinijos ir JAV diplomatinių santykių normalizavimo simboliu.

Kodėl pandos skolinamos?

Ne tik visame pasaulyje gyvenančios pandos priklauso Kinijai, bet ir užsienyje gimę jaunikliai. Jie turi būti grąžinti į šalį, kol jiems sueis ketveri metai, kad būtų galima vykdyti veisimo programą.

Nors didžiosios pandos nebėra nykstanti rūšis, dėl trumpo vaisingumo laikotarpio ir riboto bambuko raciono jos yra labai pažeidžiamos.

Pasaulio gyvūnų apsaugos organizacijos Australijos ir Naujosios Zelandijos vykdomoji direktorė Simone Clarke sakė, kad Vakarų Kinijos kalnuose liko mažiau nei 2 000 didžiųjų pandų.

Pasak valstybinio laikraščio „China Daily“, 70 proc. iš 1 mln. dolerių paskolos mokesčio tiesiogiai skiriama natūralių buveinių apsaugai Kinijoje, o dar 20 proc. skiriama Čengdu pandų bazės tyrimams, kuriais siekiama pagerinti veisimo sėkmę.