Keturių kenkėjų kampanija – beprotiškas Kinijos karas prieš žvirblius: iš pažiūros „teigiamas“ efektas turėjo katastrofinius padarinius (Foto, Video)

Keturių kenkėjų kampaniją 1958 metais pristatė Mao Zedongas, kaip higienos kampaniją, kurios tikslas buvo išnaikinti kenkėjus, atsakingus už maro ir ligų perdavimą:

1. uodai, atsakingi už maliariją
2. žiurkės, platinančios marą
3. paplitusios ore musės
4. žvirbliai, ypač Eurazijos karklažvirbliai, kurie lesė grūdus  ir vaisius

Neteisingai sugalvota idėja sukėlė didelį ekologinį disbalansą, o kartu su kitomis klaidingomis politikos priemonėmis, kurias įgyvendino vyriausybė, sukėlė destruktyvių įvykių grandinę, dėl kurios per trejus metus žuvo apie 50 mln. žmonių.

Didžioji žvirblio kampanija buvo dalis dar didesnės programos, pavadintos „Didžiuoju šuoliu į priekį“, kurią 1958 m. inicijavo pirmininkas Mao Zedongas, kad per sparčią industrializaciją ir kolektyvizaciją iš esmės agrarinė tauta taptų klestinčia socialistine visuomene.

Siekdamas perimti žemės ūkio kontrolę ir sukurti grūdų paskirstymo bei tiekimo monopolį, Mao panaikino nuosavybės teisę į privačią žemę ir įvedė bendruomeninį ūkininkavimą. Daugeliui valstiečių, atplėštų iš savo žemių, buvo liepta vykdyti didžiulius infrastruktūros projektus ir gaminti geležį bei plieną.

Tuo pačiu metu Mao pradėjo patriotinę sveikatos kampaniją, skirtą ligas plintantiems kenkėjams naikinti. Kartu su uodais, žiurkėmis ir musėmis Mao siekė išnaikinti Eurazijos žvirblį, kuris maitinosi grūdais. Mao patarėjai apskaičiavo, kad vienas žvirblis kasmet sulesa 1,8 kg grūdų, o už kiekvieną milijoną nužudytų žvirblių užtektų papildomo maisto 60 000 žmonių.

Nedaugelis žmonių suprato natūralios ekosistemos pusiausvyros sutrikimo pasekmes ir net jei tai padarytų, Mao vis tiek nebūtų jų klausęs.

„Mao nieko nežinojo apie gyvūnus. Jis nenorėjo diskutuoti apie savo planą ar klausytis ekspertų. Jis tiesiog nusprendė, kad „keturi kenkėjai“ turi būti sunaikinti “, - sako vienas žymiausių Kinijos aplinkosaugos aktyvistų Dai Qingas.

Po kampanijos paskelbimo prasidėjo neįtikėtinas žvirblių skerdimas. Buvo naudojami visi įmanomi paukščių žudymo būdai.

Jie buvo nušauti ore, naikinami lizdai, daužomi kiaušiniai ir žudomi jaunikliai. Žvirbliai buvo gaudomi tinklais arba masalais. Paukščiai taip pat buvo nuodijami užterštu maistu ir vandeniu. Žiauriausias žudymo būdas buvo išsekinti paukščius.

Žmonėms buvo liepta išeiti į atvirus laukus ir mušti puodus ir keptuves sukuriant siaubą paukščiams varantį triukšmą. Žvirbliai pakildavo į orą ir skraidydavo ratais, per daug išsigandę, kad nusileistų, kol krito negyvi nuo išsekimo.

Kai kurie žvirbliai rado prieglobstį įvairių Kinijos diplomatinių atstovybių patalpose. Lenkijos ambasadoje Pekine sargybiniai neleido kinams patekti į patalpas, kad atbaidytų ten besislapstančius žvirblius. Tuomet minia apsupo ambasadą ir dvi dienas nuolat mušė būgnus. Galų gale lenkams teko kastuvais išvalyti ambasados teritoriją nuo negyvų žvirblių.

Tęsinys kitame puslapyje: