Mokslininkai atsakė, ar žmonės gali išnykti dėl klimato kaitos: yra ir gerų, ir blogų žinių

Mokslininkai prognozuoja daugybę pražūtingų scenarijų, jei klimato kaita nebus suvaldyta, tačiau jei atsižvelgsime tik į tiesioginį poveikį, turime gerų naujienų – mažai tikėtina, kad dėl jos išnyksime.

Tačiau gali būti, kad klimato kaita vis tiek kels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvenimui, pavyzdžiui, sukels maisto ir vandens trūkumą, o tai gali paskatinti visuomenės žlugimą ir sudaryti prielaidas pasauliniam konfliktui.

Per karšta?

Degindami iškastinį kurą ir vykdydami kitą veiklą žmonės didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir metanas, kiekį atmosferoje. Šios dujos sulaiko saulės šilumą, todėl pasaulinė temperatūra kyla ir klimatas keičiasi daug greičiau nei įprastai.

Pasak Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto Egzistencinės rizikos tyrimo centro mokslinio bendradarbio Luko Kempo, įsibėgėjantis šiltnamio efektas tikriausiai yra vienintelis būdas, kaip klimato kaitos poveikis gali tiesiogiai sukelti žmonių išnykimą. Šis efektas pasireiškia, kai planeta patenka į nesustabdomą teigiamo grįžtamojo ryšio kilpą, kai šyla ir sugeria daugiau šilumos nei praranda, kol planetos vandenynai išgaruoja ir ji nebegali palaikyti gyvybės.

Laimei, tai nėra tikėtinas klimato kaitos scenarijus Žemėje. Kad šis efektas pasireikštų, planetoje reikia, kad anglies dioksido kiekis siektų porą tūkstančių dalių milijonui (Žemėje jis yra šiek tiek daugiau nei 400 dalių milijonui) arba kad išsiskirtų didžiulis metano kiekis, o šiuo metu tam nėra įrodymų, 2018 m. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkas Brianas Kahnas sakė NASA.

Venera pasižymi šiltnamio efektu, tačiau ji yra daug arčiau Saulės ir turi daug storesnę, anglies dioksido turtingą atmosferą, kuri sulaiko daugiau šilumos nei Žemės.

Tiesa, pasak Michaelio Manno, Pensilvanijos valstijos atmosferos mokslų profesoriuas, paulinės temperatūros padidėjimas 3 laipsniais pagal Celsijų ar daugiau gali sukelti mūsų visuomenės infrastruktūros žlugimą, masinius neramumus ir konfliktus, o tai savo ruožtu gali lemti ateitį, panašią į kai kuriuos Holivudo distopinius filmus.

Vienas iš būdų, kaip klimato kaita gali sukelti visuomenės žlugimą, yra nesaugumas dėl maisto. Planetos atšilimas turi daugybę neigiamų pasekmių maisto gamybai, įskaitant vandens deficito didėjimą ir dėl to mažėjantį maisto derlių. Maisto gamybos nuostoliai gali padidinti žmonių mirtingumą, paskatinti ekonominius nuostolius ir socialinį-politinį nestabilumą, be kitų veiksnių, kurie gali sukelti mūsų institucijų žlugimą ir padidinti visuomenės žlugimo riziką, teigiama vasario 21 d. žurnale „Climatic Change“ paskelbtame tyrime.

Praeities pamokos

L.Kempas tyrinėja ankstesnius civilizacijų žlugimus ir klimato kaitos keliamą pavojų. Pasak jo, išnykimus ir katastrofas beveik visada lemia keli veiksniai, tačiau jis mano, kad jei išnyktų žmonės, pagrindinis kaltininkas greičiausiai būtų klimato kaita.

Pasak mokslininko, visi didžiausi masinio išnykimo įvykiai Žemės istorijoje buvo susiję su tam tikrais klimato pokyčiais. Tarp šių įvykių – atšalimas per ordoviko ir silūro išnykimą maždaug prieš 440 mln. metų, dėl kurio išnyko 85 proc. rūšių, ir atšilimas per triaso ir juros periodo išnykimą maždaug prieš 200 mln. metų, dėl kurio išnyko 80 proc. rūšių.

Klimato kaita taip pat turėjo įtakos ankstesnių žmonių civilizacijų žlugimui. Pavyzdžiui, 300 metų trukusi sausra maždaug prieš 3200 metų prisidėjo prie senovės Graikijos žlugimo.

Homo sapiens įrodė, kad yra labai lengvai prisitaikantys ir sugeba prisitaikyti prie įvairių klimato sąlygų – karšto, šalto, sauso ar drėgno. Liepos 21 d. žurnale „Sustainability“ paskelbtame tyrime nustatytos šalys, kurios greičiausiai išgyventų pasaulinį visuomenės žlugimą ir išsaugotų savo gyvenimo būdą. Buvo pasirinktos penkios salų šalys, įskaitant Naująją Zelandiją ir Airiją, dėl santykinai vėsios temperatūros, mažo orų nepastovumo ir kitų veiksnių, dėl kurių jos yra atsparesnės klimato kaitai.

Kova dėl būvio

Paskutinis svarstytinas scenarijus – klimato kaitos nulemtas konfliktas. L.Kempas paaiškino, kad ateityje dėl klimato kaitos mažėjantys ištekliai gali sudaryti sąlygas kilti karams, keliantiems grėsmę žmonijai.

„Yra pagrindo nerimauti, kad kai vandens ištekliai išsenka ir jų trūkumas didėja, o bendros šiandieninio gyvenimo sąlygos tampa daug, daug blogesnės, staiga galimo branduolinio karo grėsmė tampa daug didesnė“, – teigė jis „Live Science“.

Branduolinis karas taip pat pakeistų klimatą, pavyzdžiui, sumažėtų temperatūra, nes degantys miestai pripildytų atmosferą dūmų, kiltų grėsmė maisto gamybai visame pasaulyje ir galimas masinis badas.

Kas toliau?

Ekspertai teigia, kad dar ne per vėlu išvengti blogiausio scenarijaus, jei gerokai sumažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Jei per ateinantį dešimtmetį nesugebėsime gerokai sumažinti anglies dioksido išmetimo, greičiausiai būsime pasiryžę pabloginti jau dabar pavojingus ekstremalius orų reiškinius, dėl tirpstančio ledo ir kylančio jūros lygio užtvindysime pakrantes visame pasaulyje, padidinsime spaudimą ribotiems ištekliams. Tačiau jei dabar veiksime drąsiai, galime išvengti blogiausių įmanomų padarinių.