Rusijos gilumoje atrasti atšiauriausio žmonijos istorijos etapo pėdsakai

Šią vasarą Rusijos ekspedicija Kotelno (rus. Коте́льный) saloje, esančioje tolimojoje Sibiro šiaurės rytų dalyje už 990 km į šiaurę nuo poliarinio rato, iškasė gauruotojo mamuto, datuojamo maždaug 26 000 metų, kaulus.

Komanda surinko daugiau nei du trečdalius skeleto – ir beveik ant kiekvieno kaulo rado pjūvių bei įrėžimų, padarytų akmeniniais ar kauliniais įrankiais. Tai rodo, kad gyvūnas buvo tyčia paskerstas – tikriausiai po to, kai jį aptiko klajojančių akmens amžiaus medžiotojų būrys, sako archeologai.

Pasak ekspedicijos vadovo ir Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo Archeologijos ir etnografijos instituto archeologo Aleksandro Kandybos, tai toliausiai šiaurėje kada nors aptiktas radinys, siejamas su paleolito laikų žmonėmis.

„Tai rodo, kad šiaurinė žmonių egzistavimo riba pleistocene buvo gerokai šiauriau, nei įprasta manyti“, – sako A.Kandyba, turėdamas omenyje pleistoceno epochą prieš 2,6 mln. – 11 700 metų, t.y. paskutinio ledynmečio laikotarpį.

Iki šiol šiauriausi akmens amžiaus žmonių pėdsakai buvo rasti Jakutijos regione Sibire esančiame Janos upės slėnyje, ir datuojami 27-29 tūkst. metų, pasakoja mokslininkas.

„Šis radinys leidžia perkelti šiaurinę senovės žmonių egzistavimo ir veiklos pleistocene ribą beveik 600 kilometrų į šiaurę“, – sako A.Kandyba.

Mamutų kaulai

Kotelno sala yra didžiausia iš Naujojo Sibiro salų, esančių tarp Laptevų jūros ir Rytų Sibiro jūros, maždaug už 250 km nuo šiaurinės Rytų Sibiro pakrantės.

Tuo metu, kai buvo sumedžiotas mamutas, jūros lygis buvo žemesnis, todėl sala buvo prisijungusi prie žemyno. Klimatas taip pat buvo švelnesnis – nors didžiąją metų dalį temperatūra vis dar būdavo žemesnė už nulį arba artima jam.

Anksčiau archeologai saloje rado suakmenėjusių medžių liekanų – tačiau šiais laikais ten per šalta, kad jie galėtų augti. A.Kandybos komanda 2019 m. saloje aptiko mamuto kaulus – tačiau per tik šių metų liepą vykusią ekspediciją juos buvo pavyko pilnai iškasti, teigia A.Kandyba.

Akmens amžiaus medžiotojai

Komanda nerado jokių įrankių, kuriais kauluose buvo padarytos žymės, tačiau aptiko daug mamutų kaulų drožlių ir atplaišų, rodančių, kad senovės žmonės čia raižė ir drožinėjo mamutų iltis. Jie taip pat rado ir du iš mamuto kaulo pagamintus įrankius: nedidelę mentelę ir keistą daiktą, šiek tiek panašų į gremžtuką. Archeologai vis dar bando nustatyti, kam jis buvo naudojamas, teigia ekspedicijos ir tyrimo vadovas.

Iš kaulų archeologai sužinojo ir kitų duomenų apie akmens amžiaus medžiotojų gyvenimo būdą. Pirmiausia atrodytų tarsi ir aišku, kad jie medžiojo mamutus – nors kiti archeologai teigia, kad paleolito medžiotojai galėjo vengti tokio didelio ir pavojingo grobio, ir rinktis mažesnius gyvūnus – pavyzdžiui, šiaurės elnius. „Manau, kad tuo metu žmonės medžiojo įvairiausius gyvūnus, – sako A.Kandyba.

Nebuvo aptikta jokių požymių, kad prieš nužudant mamutą jis buvo sugautas kokiais nors spąstais – nors kai kurie archeologai mano, kad būtent tokį būdą galėjo naudoti medžiotojai.

„Tai, kad mamuto skeletas buvo rastas ant senovinės terasos šlaito, rodo, kad gyvūnas tikrai buvo nužudytas atvirame lauke, o ne purvo spąstuose“, – teigia mokslininkas.

Naujausių mamuto skeleto tyrimų išvados ir įrodymai, kad jį paskerdė akmens amžiaus žmonės, dabar rengiami publikacijai moksliniame žurnale, sako A.Kandyba.

Parengta pagal „Live Science“.