Per artimiausius 40 metų laukia dramatiški pokyčiai atmosferoje: mes jau imame jausti šių pokyčių pasekmes

Naujausias tyrimas šia tema rugsėjo mėnesį buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“.

Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymė yra sparčiai plūstančių oro srovių juosta, nusidriekusi per Atlanto vandenyną tarp Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos. Tai slėgio gradiento rezultatas, atsirandantis iš pietuose esančio šilto oro srauto, atkeliaujančio iš tropikų, ir šalto oro srauto, atkeliaujančio iš arktinių regionų.

Ši vėjų juosta ne tik turi įtakos laikui, per kurį orlaivis perskrenda vandenyną, bet ir daro poveikį Vakarų Europos orams. Ši juosta gali atnešti šiltesnius orus, tačiau ji taip pat gali prisidėti prie stereotipinių lietingų ir vėjuotų orų, su kuriais Jungtinė Karalystė susiduria žiemos mėnesiais.

Gamtiniai atmosferos sraujymės pokyčiai nuo 10 proc. iki 50 proc. prisideda prie kasmetinių kritulių ir temperatūros svyravimų tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Vakarų Europoje, rašo iflscience.com.

Klimato krizei ir toliau gilėjant, galima tikėtis akivaizdžių Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės sukrėtimų, o tai paskatintų esminius orų pokyčius.

Siekdami išsiaiškinti, kokia bus atmosferos sraujymės ateitis, Arizonos universiteto Klimato sistemų centro mokslininkai nutarė atsigręžti į praeitį. Jie ištyrė, kaip atmosferos sraujymė kito per pastaruosius 1 250 metų, tam pasitelkdami pažangiausią ledynų šerdies mėginių iš beveik 50 Grenlandijos ledo plokštės vietovių analizę.

Tai jiems padėjo atkurti Šiaurės Atlanto atmosferos sraujymės pokyčius, įvykusius dar VIII a. Maždaug tuo laikotarpiu pasaulis susidūrė su vikingais. Ši analizė mokslininkams suteikė įžvalgų apie prigimtinį atmosferos sraujymės kintamumą ir tai, kokią įtaką jai daro platesnio masto pokyčiai.

Mokslininkų tyrimas rodo, kad atmosferos sraujymės padėtis gali smarkiai nukrypti nuo natūralaus kintamumo ribų jau 2060-aisiais, jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir toliau bus nekontroliuojamos. Taip yra todėl, kad išsipildę XXI a. klimato atšilimo scenarijai veikiausiai nustums atmosferos sraujymę į šiaurę, o tai sukels žymius nukrypimus nuo normos.

„Tokie nukrypimai turės milžiniškų pasekmių orams tam tikrose vietovėse, – pranešime pabrėžė Matthew Osmanas iš Arizonos universiteto Klimato sistemų centro, pagrindinis tyrimo autorius. Tarkime, kai atmosferos sraujymė yra tolėliau pietuose, paprastai sausais orais pasižyminčiame Iberijos (Pirėnų) pusiasalyje vyrauja švelnesnės ir drėgnesnės oro sąlygos.

Tačiau atmosferos sraujymei nuslinkus į šiaurę didelė šio drėgno oro dalis taip pat pasitraukia iš Pirėnų pusiasalio ir juda ir taip drėgno Skandinavijos regiono link. Tad ateityje ašigalių link judanti atmosferos sraujymė gali turėti panašių, tačiau labiau ilgalaikių pasekmių.“

M. Osmanas pažymi, kad mes jau pamažu imame jausti šių pokyčių pasekmes. Vien per praėjusią vasarą precedento neturintys reiškiniai Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalyje ir potvyniai Europoje buvo smarkiai paveikti atmosferos sraujymės.

Kai kurie iš šių trumpalaikių įvykių gali sutilpti į natūralias kintamumo ribas – ekstremalūs pastarųjų tūkstantmečių reiškiniai, pavyzdžiui, ne vienas badas Vakarų Europoje, taip pat gali būti siejami su atmosferos sraujymės pokyčiais – tačiau per artimiausius 40 metų, jei klimato krizės klausimas ir toliau nebus sprendžiamas, padėtis gali išsprūsti iš „normalios zonos“ ribų.

„Mūsų tyrimo rezultatai yra tarsi įspėjimas: nors atmosferos sraujymės išklydimas iš įprastų jos ribų sukeltų problemų, galutinė jos trajektorija vis dar yra mūsų valioje“, – apibendrino M. Osmanas.