Kas yra COP26 konferencija, ką reiškia jos pavadinimas ir ką tai duos pasauliui – paskutinis šansas išgelbėti planetą? (Foto, Video)

Kodėl taip svarbūs 1,5°C?

Visi moksliniai duomenys šiose JT konferencijose ir derybose gaunami tiesiogiai iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), tarpvyriausybinės institucijos, atsakingos už naujausio suderinto klimato kaitos duomenų supratimą. Pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktojoje vertinimo ataskaitoje buvo daug informacijos apie svarbiausią Paryžiaus susitarimą 2015 m.

2017 m. buvo paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialioji ataskaita apie visuotinio atšilimo poveikį, kuris pasiekė 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Buvo padaryta išvada, kad tikslas išlaikyti visuotinį atšilimą žemiau 2 °C nebuvo pakankamai griežtas ir vis tiek sukels katastrofišką, negrįžtamą žalą mūsų ekosistemoms. Vietoj to pranešime teigiama, kad turime stengtis apriboti klimato kaitą iki 1,5 °C. Nors 1,5 °C visuotinis atšilimas vis tiek turės įtakos klimato kaitai, tai yra daug labiau pageidautina nei 2 °C.

Kodėl COP26 yra tokia svarbi?

Ši klimato konferencija skelbiama kaip viena iš paskutinių galimybių rimtai pažaboti klimato kaitą, visų pirma dėl to, kad artėja Paryžiaus susitarimo 1,5 °C tikslo langas. Remiantis naujausia rugpjūtį paskelbta IPCC ataskaita, jei nesiimsime veiksmų greitai, jau per ateinančius 20 metų galime tikėtis pasiekti arba viršyti 1,5 °C. Jei norime turėti bet kokią galimybę pasiekti šį užsibrėžtą tikslą (atitolinti klimato krizę), per ateinančius aštuonerius metus pasaulis turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 procentais.

Šiuo metu pasaulis dar toli nuo temperatūros kilimo apribojimo, dėl kurio susitarta 2015 m. Paryžiuje. Praėjusį mėnesį paskelbtoje JT ataskaitoje nustatyta, kad dabartiniai įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą leidžia planetai pasiekti „katastrofišką“ vidutinės temperatūros kilimą 2,7 °C.

Daugelis šalių jau prisiėmė didelių įsipareigojimų. Šiandien iš viso 49 šalys ir Europos Sąjunga įsipareigojo siekti nulinio emisijos tikslo. Tačiau daugelyje šių įsipareigojimų nustatytas tikslas iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją, o veiksmai atidedami iki 2030 m. Tai gali būti per mažai arba per vėlu.

Be to, daugelis šių įsipareigojimų yra neaiškūs, o šalys nenurodė, kaip jos įgyvendins tikslus. Kai kurių šalių įsipareigojimai taip pat neatitinka oficialiai pateiktų nacionalinių įsipareigojimų, vadinamų nacionaliniu lygmeniu nustatytais įnašais (NDC), dėl kurių buvo susitarta po Paryžiaus susitarimo.

Tarpvyriausybinės konferencijos įprastai turi prastą reputaciją, nes generuoja tuščią retoriką ir mažai veiksmų. Kaip Greta Thunberg sakė prieš COP26: „Žalioji ekonomika bla bla bla. Nulinė emisija iki 2050 m. bla bla bla. Tai viskas, ką girdime iš mūsų vadinamųjų lyderių. Žodžiai“.

Akivaizdu, kad tuščių kalbų laikas baigėsi ir laikas imtis konkrečių veiksmų.