Mokslininkai nerimauja: įspėjimų apie būsimą superugnikalnio išsiveržimą gali ir nebūti

Tyrimo išvados rodo, kad prieš milžiniškus Tobos išsiveržimus, nutikusius maždaug prieš 840 000 ir 75 000 metų, nebuvo staigaus magmos antplūdžio į ugnikalnio rezervuarą. Prieš išsiveržiant magma kaupėsi tyliai, bet nepaliaujamai.

Tačiau labai svarbu tai, kad antrajam superišsiveržimui magmai susikaupti prireikė mažiau nei dvigubai laiko, nei pirmojo išsiveržimo atveju – 600 000, o ne 1,4 mln. metų – nes aplink magmos rezervuarą palaipsniui kilo plutos temperatūra.

„Tai yra „užburtas išsiveržimų ratas, – sako geologas Ping-Ping Liu iš Pekino universiteto Kinijoje. – Kuo labiau magma įkaitina plutą, tuo lėčiau magma atvėsta ir tuo greičiau ji kaupiasi“.

Tokias išvadas komanda gavo išanalizavusi Tobos apylinkėse esančių cirkonių – mineralų, kurie susidaro išsiveržiant ugnikalniams – cheminę sudėtį. Uranas cirkonio viduje skyla į šviną, todėl norėdami nustatyti mineralų amžių, tyrėjai galėjo pasitelkti masių spektrometriją.

Tai leido mokslininkams nustatyti tiek pačių išsiveržimų, tiek prieš tai vykusio magmos kaupimosi laiką. Tyrėjai taip pat panaudojo tą patį metodą, kad nustatytų, kiek magmos jau galėjo būti susikaupusios rezervuare.

Mokslininkai apskaičiavo, kad šiandien po Tobos ežeru – ankstesnių išsiveržimų suformuota kaldera, kurią vėliau užpildė sniegas ir lietus – gali slypėti apie 320 kvadratinių kilometrų magmos. Ežero centre yra sala, kurią viršun stumia giliai po paviršiumi esanti magma.

„Matome, kad šios salos aukštis palaipsniui didėja – o tai rodo, kad ugnikalnis yra aktyvus ir po juo kaupiasi magma“, – sako P.P. Liu.

Mokslininkai apskaičiavo, kad pasaulyje yra apie 5-10 ugnikalnių, galinčių sukelti superišsiveržimus – tokius išsiveržimus, kurie katastrofiškai paveiktų pasaulio klimatą. Tobos ugnikalnis gali būti vienu iš jų – ir jei vienas iš tokių pražūtingų įvykių jau artėja, mums būtina apie tai žinoti iš anksto.

Manoma, kad Tobos ugnikalnio išsiveržimai galėjo padengti visą Pietų Aziją dideliu pelenų sluoksniu, o kai kuriuose tyrimuose iškelta hipotezė, kad paskutinis šio ugnikalnio išsiveržimas sukėlė dešimtmetį trukusią vulkaninę žiemą – visame pasaulyje temperatūra buvo stipriai nukritusi.

Neaišku, kaip žmonija reaguotų, jei toks įvykis pasikartotų – pradedant maisto atsargomis ir baigiant gyventojų migracija – tačiau apie kitą superugnikalnio išsiveržimą gausių išankstinių perspėjimų galime ir nesulaukti.

„Mūsų tyrimas taip pat rodo, kad prieš superišsiveržimą neįvyksta jokių ekstremalių reiškinių, – sako Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkas Luca Caricchis. – Tai rodo, kad artėjančio superišsiveržimo požymiai – pavyzdžiui, smarkiai padažnėję žemės drebėjimai ar spartus grunto pakilimas – gali būti ne tokie akivaizdūs, kaip vaizduojama filmuose apie katastrofas“.

„Tobos ugnikalnyje viskas vyksta tyliai po žeme, o dabar atlikta cirkonų analizė leidžia suprasti, ko sulauksime ateityje“, – sako jis.

Tyrimas paskelbtas žurnale PNAS.