Mokslininkai prieš blizgučius - kodėl Kembridžo universiteto mokslininkai kuria alternatyvą šventiniams papuošimams?

Įprasti blizgučiai - tokie, kokius galite įsigyti mažose plastikinėse tūbelėse - yra gaminami iš plastiko, aliuminio ir įvairių dažų. Plastikas savaime yra blogai, nes gamtoje jis išsilaiko šimtus metų. Tačiau mikroplastikas yra dar blogesnis, nes jį lengvai nuplauna vanduo, jis patenka iį į gyvūnų organizmus. Mikroplastikai aptinkami visur - nuo Antarktidos iki Arkties, nuo Everesto viršūnės iki Marianų įdubos dugno. Nuo klube šokančios merginos veido iki žuvies ant jūsų stalo.

Blizgučiai galbūt nėra tokie populiarūs kaip kiti vienkartiniai plastikai, bet jie dar gamybos procese tampa mikroplastikais. Be to, maišelius, šiaudelius, pakuotes - viską galime pakeisti. O kuo pakeisti blizgučius? Kaip išgyvensime be blizgučių?

Ir štai ką sukūrė Kembridžo mokslininkai. Jų išradimas - visiškai natūraliai gamtoje suyrantys blizgučiai, kurių sudėtyje nėra plastiko ar aliuminio. Šie blizgučiai yra pagaminti iš celiuliozės nanokristalų, kurie išgaunami iš augalinių ląstelių sienelių - nuo daržovių bei vaisių minkštimo iki medienos. Ir jokių dažų šiems ekologiškiems blizgučiams nereikia - jie žėri dėl kristalinės savo struktūros, kuri visaip laužo šviesą, priklausomai nuo apšvietimo kampo. Tiesą sakant, šie blizgučiai veikia panašiai kaip povo uodegos plunksnos ar drugelio sparnai.

Mokslininkai ne tik sukūrė medžiagą, bet ir aprašė gamybos metodą. Celiuliozės tirpalas yra išliejamas ant lygaus paviršiaus ir išdžiovinamas. Tuomet jis nulupamas kaip plėvelė ir gali būti susmulkintas ar panaudojamas kaip danga.

Įdomu tai, kad ekologiškas ne tik produktas, bet ir jo gamybos būdas - ekologiškiems blizgučiams reikia mažiau energijos. Taigi, galbūt jau po poros metų šventės žėrės ne plastiku, o natūralia celiulioze.