Žemės gelmėse aptiktame deimante rastas iki šiol nematytas mineralas

Nematytas mineralas

Šis mineralas, pavadintas žymaus geofiziko Ho-Kwang (Dave) Mao vardu, yra pirmasis Žemėje rastas aukšto slėgio kalcio silikato perovskito (CaSiO3) pavyzdys.

Davemaoitas turi kristalinę struktūrą, kuri susidaro tik esant dideliam slėgiui ir aukštai temperatūrai Žemės mantijoje, daugiausia kietame Žemės sluoksnyje, esančiame tarp išorinio branduolio ir plutos.

Kaip praneša „Live Science“, jau seniai tikėtasi, kad davemaoitas yra gausus ir geochemiškai svarbus mineralas Žemės mantijoje. Tačiau mokslininkai niekada nerado jokių tiesioginių jo egzistavimo įrodymų, nes judėdamas link paviršiaus ir mažėjant slėgiui jis skyla į kitus mineralus.

Tačiau išanalizavus deimantą iš Botsvanos, kuris susiformavo mantijoje maždaug 660 km po Žemės paviršiumi, paaiškėjo, kad jo viduje yra įstrigęs nepažeisto davemaoito pavyzdys. Todėl Tarptautinė mineralogijos asociacija patvirtino, kad davemaoitas yra naujas mineralas.

„Davemaoito atradimas buvo netikėtas“, – „Live Science“ sakė pagrindinis autorius Oliver Tschauner, Nevados universiteto Las Vegase mineralogas.

Sunkus aptikimo būdas

O.Tschauneris ir jo kolegos davemaoito mėginį aptiko naudodami sinchrotroninės rentgeno spinduliuotės difrakcijos metodą, kai didelės energijos rentgeno spindulių pluoštas mikroskopiniu tikslumu nukreipiamas į tam tikras deimanto vietas. Matuodami grįžtančios šviesos kampą ir intensyvumą, tyrėjai gali iššifruoti, kas yra viduje.

Deimante esantis davemaoito mėginys buvo vos kelių mikrometrų (milijoninių metro dalių) dydžio, todėl mažiau galingi mėginių ėmimo metodai būtų jo nepastebėję, rašoma mokslininkų straipsnyje, lapkričio 11 d. publikuotame internetiniame žurnale „Science“.

Manoma, kad davemaoitas atlieka svarbų geocheminį vaidmenį Žemės mantijoje. Mokslininkai teigia, kad minerale gali būti ir kitų mikroelementų, įskaitant uraną ir torį, kurie dėl radioaktyvaus skilimo išskiria šilumą. Todėl davemaoitas gali padėti išskirti nemažai šilumos mantijoje, „Live Science“ pasakojo O.Tschauner.