Žemėlapis atskleidė, kur patenka žmonių išmatos: kelionės į paplūdimį niekada nebebus tokios kaip anksčiau (Foto)

Kaip rašoma žurnale „PLOS One“, mokslininkai nustatė, kad su žmonių išmatų nuotekomis per metus į pakrančių ekosistemas patenka 6,2 mln. tonų azoto. Iki 63 proc. šio azoto gaunama iš išvalytų nuotekų sistemų, 5 proc. iš septinių sistemų ir 32 proc. iš neapdorotų nuotekų (t. y. išmatų, patenkančių tiesiai į jūrą).

Tik 25 baseinai sudaro beveik pusę viso nuotekų azoto. Šie baseinai daugiausia yra sutelkti Indijoje, Korėjoje ir Kinijoje, o žinomai užterštos Jangdzės upės Kinijoje dalis sudaro 11 proc. viso pasaulio nuotekų azoto. Didžiojoje pasaulio dalyje dauguma nuotekų šiek tiek išvaloma, tačiau neapdorotos nuotekos išliko svarbi problema kai kuriose šalyse, įskaitant Kiniją, Indiją ir daugybę Afrikos šalių.

„Didžiulis mastas, kiek nuotekų paveikia pakrančių ekosistemas visame pasaulyje, yra stulbinantis“, – sakoma tyrimo autorių pareiškime.

„Tačiau mes nustatėme nuotekų patekimą į vandenynus daugiau nei 130 000 baseinų, tad mūsų rezultatai leis nustatyti tikslines prioritetines sritis, kurios padės jūrų apsaugos grupėms ir visuomenės sveikatos pareigūnams dirbti kartu ir sumažinti nuotekų poveikį pakrantės vandenims visoje planetoje.

Kad padarytų šias išvadas, mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje naudojo geoerdvinį modeliavimą, kuriuo nustatytų azoto ir patogenų patekimą į vandenyną iš nuotekų maždaug 135 000 taškų visame pasaulyje.

Tikėtina, kad tai turės įtakos visuomenės sveikatai, ypač vietovėse, kuriose nuotekų nutekėjimas yra ypač didelis. Tačiau labai tikėtina, kad tai taip pat smarkiai paveiks jūros gyvybę. Nors azotas laikomas svarbia maistine medžiaga, dideli jo kiekiai gali būti itin žalingi vandenynams, nes skatina žalingą dumblių žydėjimą, dėl kurio atsiranda eutrofikacija ir vandenynų negyvosios zonos.

Tyrėjai nustatė, kurios koralinių rifų ir jūros žolių gausios vietovės susiduria su azoto nuotekomis. Jie nustatė, kad kai kuriose Kinijos, Kenijos, Haičio, Indijos ir Jemeno dalyse koralai gali būti paveikti nevalomų nuotekų, o jūržolių poveikio taškai buvo nustatyti Ganoje, Kuveite, Indijoje, Nigerijoje ir Kinijoje. Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė ir greičiausiai turės tiesioginį poveikį visai ekosistemai.

„Patogenų ir azoto nuotekų patekimas į vandenynų pakrantes kelia aiškių iššūkių pakrančių ekosistemoms, visuomenės sveikatai ir ekonomikai visoje planetoje. Be šio tiesioginio poveikio, mūsų rezultatai rodo, kad nuotekų patekimas į pakrančių ekosistemas gali sąveikauti su daugybe antropogeninių stresorių, dėl kurių mažėja žuvininkystė, nyksta buveinės, vyksta degradacija bei jaučiamas poveikis žmonių sveikatai“, – teigiama tyrime.