Sukūrė milžinišką gyvybės medį: interaktyvus įrankis leidžia pažinti visas šiuo metu mokslui žinomas rūšis (Foto, Video)

„Tai leidžia žmonėms rasti savo mėgstamus gyvius, nesvarbu, ar tai būtų auksakurminiai (afrikiniai kirstukai), ar milžiniškos sekvojos, ir pamatyti, kaip evoliucijos istorija juos sujungia, kad sukurtų milžinišką visos gyvybės Žemėje medį“, – aiškino Oksfordo universiteto evoliucijos biologas Yanas Wongas.

Stulbinanti interaktyvi svetainė „OneZoom“ leidžia tyrinėti ryšius tarp visų šiuo metu mokslo pažintų gyvybių.

„Tikimės žmonėms suteikti visiškai naują būdą įvertinti evoliucijos istoriją ir gyvybės Žemėje platybes visu jos grožiu“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo biologinės įvairovės tyrinėtojas Jamesas Rosindellas.

„Du milijonai rūšių gali pasirodyti labai daug, jokiame muziejuje ar zoologijos sode negali būti jų visų! Tačiau mūsų įrankis gali padėti reprezentuoti visas Žemės rūšis ir leisti lankytojams su jais susipažinti.“

Kiekvieno medžio „lapas“ reiškia rūšį. Jame yra moksliniai ir bendriniai rūšies pavadinimai (pasiekiami keliomis kalbomis), o spustelėjus pavadinimą, pateikiamas papildomos informacijos parinkčių sąrašas, įskaitant Vikipedijos ir Gyvybės enciklopedijos įrašus bei prieigą prie genetinės informacijos.

Medyje taip pat yra daugiau nei 85 000 rūšių viešųjų vaizdų, kuriais kūrėjai ragina žmones naudotis.

Projektas registruotas kaip ne pelno siekianti labdaros organizacija ir jį jau peržiūrėjo beveik 1,5 milijono unikalių vartotojų. Jis priklauso nuo žmonių, kurie „įsivaikina“ rūšį, kad padėtų ją finansuoti. Iki šiol rėmėjais yra 800 žmonių, o tai leidžia ant lapo, vaizduojančio rūšį, įrašyti vardą ar žinutę.

Lapai taip pat pažymėti spalvomis nuo žalios iki raudonos, kad parodytų, kaip kiekviena rūšis yra pažeidžiama dėl išnykimo. Tačiau daugelis lapų lieka pilki, o tai rodo, koks didelis mūsų žinių trūkumas.

„Nepaprasta, kiek daug tyrimų dar reikia atlikti“, – sakė Wongas.

„Sunkiai dirbome, kad kiekvienas galėtų lengvai tyrinėti medį, taip pat tikimės pasiųsti galingą žinią: didžiajai mūsų biologinei įvairovei gresia pavojus“, – pridūrė Rosindell.

Kaip jie sukūrė „OneZoom“? Wongas ir Rosindell rūšis suskirstė pagal jų genetinius santykius (filogeniją), o ne į tradicinę taksonomiją, todėl tai geriau atspindi evoliucijos istoriją.

Pavyzdžiui, tradicinės klasifikacijos, tokios kaip „žuvis“, neatspindi tikrųjų rūšių santykių, nes žinduoliai su kai kuriomis žuvimis yra artimesni nei kai kurios žuvys viena su kita.

Šis didžiulis didelių duomenų grožio kūrinys taip pat turi įdomių funkcijų, tokių kaip rūšies populiarumo indeksas.

„Gal ir nenuostabu, kad žmogus yra viršuje, tačiau jis keletą kartų apsikeitė vietomis su antruoju pagal populiarumą: pilkuoju vilku – „rūšimi“, kuri apima visus naminius šunis“, – sakė Wongas. Populiariausias augalas yra kanapės, po kurių linksmai seka kopūstai.

Net ši funkcija gali būti naudinga moksliškai.

„Populiarumo indeksas gali informuoti apie išsaugojimo pastangas, ypač tais atvejais, kai reikia įrodymų apie padidėjusį ar sumažėjusį visuomenės susidomėjimą“, – savo darbe rašė mokslininkai.

Wongui ir jo kolegoms prireikė daugiau nei 10 metų, kad surinktų visas duomenų bazes ir suprastų, kaip jas rodyti prieinamai, tačiau dar reikia daug ką nuveikti.

„Manome, kad atlikdami šį darbą įgyvendinome originalią 2012 m. „OneZoom“ viziją sukurti „Google Earth of Biology“: išbaigtą ir patrauklų gyvybės medžio tyrinėtoją, prieinamą visiems kaip bendruomenės šaltinį“, – rašė komanda.

Gali būti, kad „OneZoom“ galės padėti mokslininkams atrasti naujus gamtos modelius ir šviesti žmones apie evoliuciją, biologinę įvairovę ir išsaugojimą. Taip pat planuojama organizuoti ekskursijas po medį, kad sudomintų visuomenę.

Tyrimas buvo paskelbtas „Methods in Ecology and Evolution“, o gyvybės medį galima ištirti OneZoom.org.