Po Panama, 100 km gylyje surastas slaptas geologinis praėjimas, siekiantis 1600 km ilgį ir jungiantis Galapagų salas (Foto, Video)

Pučiant mantijos vėjui

Tai buvo keista, nes nebuvo aiškaus būdo paaiškinti, kaip mantijos elementai iš Galapagų gali patekti iki Panamos, sakė Bekaertas. Tada mokslininkai pasitelkė seisminį mantijos vaizdą, kuris naudojant žemės drebėjimo bangas, atvaizduoja, kas yra po paviršiumi, ir kompiuterinį modeliavimą, kad būtų galima paaiškinti, kas gali nutikti.

Jie išsiaiškino, kad giliai po Panama palaidotose Kokosų plokštės dalyse gali būti atsakymas. Kai subdukcijos metu tektoninė plokštė slysta po kita tektonine plokšte, ta subduktyvi plokštė ne tik išnyksta; ji išlaiko savo struktūrą, kai panyra į mantiją, palaipsniui įkaista ir deformuojasi.

„Tiesiog po Panama yra skylė, leidžianti patekti šiam mantijos komponentui“, - sakė Bekaertas.

Šis skylė gali atsirasti dėl natūralaus, jau egzistuojančio subduktyvios Kokosų plutos lūžio, arba tai gali būti vieta, kur pluta įtrūko subdukcijos metu. Bet kuriuo atveju jis leidžia medžiagoms pereiti iš vienos plokštės pusės į kitą, kaip vėjas pro atvirą langą.

Tai paliko klausimą, kas gali sukelti vėją. Tyrėjai nustatė dvi galimybes. Pirma, medžiagos juda per Panamos lūžių zoną – plutos ir viršutinės mantijos įtrūkimų zoną, jungiančią Galapagus su Panama. Tačiau sunku suprasti, kas paskatintų transportą per šią zoną, sakė Bekaertas. Ar toks transportas apskritai įmanomas, neaišku.

Labiau tikėtinas scenarijus, kad tipiška didelio masto mantijos cirkuliacija paprasčiausiai varo medžiagas per angą, esančią subduktinėje plokštėje.

Mantijos lango egzistavimas taip pat gali paaiškinti aktyvių ugnikalnių trūkumą Panamoje, sakė Bekaertas. Vanduo, užrakintas į subduktyvių plokščių plutą, skatina ugnikalnių susidarymą, nes vanduo sumažina uolienų lydymosi temperatūrą, todėl susidaro magma. Anga plokštėje po Panama reiškia, kad toje vietoje yra tarpas vandens turtingoje plutoje, o tai savo ruožtu reiškia, kad ten sunkiau tekėti išsilydžiusiai magmai.

Bekaerto teigimu, komandos aptiktas mantijos srautas yra nepakankamai ištirtas, tačiau visame pasaulyje yra nepaaiškintų mantijos chemijos anomalijų. Komanda tikisi kitą kartą atlikti panašią analizę Čilėje, bet galiausiai nori išplėsti metodą visame pasaulyje.